Tradicinė edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“, organizuojamo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, dalis yra gimnazistų susitikimas su emigracinės patirties turinčiais žmonėmis. Kadangi projekte „Pokalbiai apie emigraciją 3“ dalyvauja Tauragės apskrities gimnazijos, šį kartą susitikimas surengtas Vilkyškių miestelyje. Gimnazistams apie savo patirtis Lietuvoje ir užsienyje pasakojo trys jauni veiklūs žmonės: programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Barbora Butkutė bei Matas Mačiulaitis ir Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas Dovydas Kaminskas.
Baigęs teisės bakalauro studijas Mykolo Romerio universitete, D. Kaminskas studijas tęsė Kopenhagos universitete, drauge stengdamasis iš aplinkos paimti viską, kas įmanoma, pavyzdžiui, būtent Danijoje jis pamėgo bėgioti ilgas distancijas. Nors Kopenhagą jaunasis politikas laiko antrąja savo gimtine, jis iki šiol ryškiai prisimena ratukų dardėjimą, traukiant lagaminą per šaligatvio trinkeles, kai kaskart sugrįždavo į Lietuvą. Viešėdamas Lietuvoje pastebėdavo, kad šalis keičiasi, o jis tuose pokyčiuose nedalyvauja. Nors Kopenhagoje buvo susikūręs komfortišką gyvenimą, D. Kaminskas sugrįžo į Lietuvą ir pasirinko politiko karjerą savivaldoje. Už tarptautinę patirtį pokyčiams regionuose D. Kaminskas buvo apdovanotas „Globalios Lietuvos apdovanojimu 2017“. Tiesa, ne visi jo veiklą vertina pozityviai: jaunasis politikas minėjo, kad kartais susiduria su požiūriu „Dar pienas nuo lūpų nenudžiūvo, o...“.
B. Butkutė pirmą kartą „emigravo“ dar gyvendama Lietuvoje – iš gimtosios Plungės išvykusi mokytis į Kauno technologijos universiteto gimnaziją. Baigusi mokyklą, išvyko į Prancūziją, kur studijavo prestižiniame Paryžiaus politikos mokslų institute (Institut d’études politiques de Paris, Sciences Po). Paskutiniaisiais studijų metais leidosi į dar tolimesnę kelionę: kaip mainų studentė išvyko į Seulą, Pietų Korėją. Anot merginos, Prancūzijoje ji jautėsi esanti Rytų europietė, o Pietų Korėjoje dėl kultūrinio skirtumo pajuto, kad yra tiesiog europietė. Mergina neslėpė, kad grįžimas į Lietuvą nebuvo lengvas: kad ir dėl to, jog draugų susirandame mokykloje ir studijų metais, vėliau draugystės formuojasi sunkiau, o ji studijų Lietuvoje nepatyrė. Darbo paieškos priminė nėrimą į nežinomus vandenis – neturint užnugario, teko pradėti nuo pirmojo laiptelio ir kilti pamažu. Dabar, prisijungusi prie programos „Kurk Lietuvai“, B. Butkutė darbuojasi Sveikatos apsaugos ministerijoje, ją dominančioje psichinės sveikatos srityje.
Komercinės teisės magistras M. Mačiulaitis – gimnazistų kraštietis, kilęs iš Jurbarko. Vaikinas šaknų nepamiršta: 2016 m. su bendraminčiais įkūrė „City Alumni Jurbarkas“, kuruoja šio klubo veiklą. M. Mačiulaičio išvykimas iš Lietuvos buvo trumpiausias – „Erasmus“ studijos Gento universiteto Teisės fakultete, Belgijoje. Įgijęs patirties užsienyje ir advokatų kontorose, kur dirbo nuo antro kurso, M. Mačiulaitis pasuko į viešąjį sektorių: dabar pagal programos „Kurk Lietuvai rotaciją“ dirba Finansų ministerijoje, kur rūpinasi valstybės valdomų įmonių (VVĮ) skaidrumo ir valdymo efektyvumo didinimu. „Kviečiu ir linkiu surasti tai, kas gyvenime labiausiai „veža“, – gimnazistams linkėjo teisininkas.
Visi pokalbio dalyviai gimnazistus skatino aktyviai įsilieti į nevyriausybines organizacijas, socialines ir kitas iniciatyvas. D. Kaminskas kaip svarstytiną variantą rekomendavo Vakaruose populiarius vadinamuosius „gap year“, kai jauni žmonės ne iš karto stoja į universitetą, o, pavyzdžiui, metus savanoriauja ir pamąsto, ko nori iš gyvenimo. Į pokalbį įsijungusi LNB DPTD skyriaus vedėja dr. Giedrė Milerytė-Japertienė akcentavo, kad mokslas yra tiek galimybė „prailginti jaunystę“, išsyk neįsiliejant į darbo rinką, tiek plačiau pamatyti pasaulį. Nors gimnazistų primygtinai neskatino likti tėvynėje, istorikė priminė, kad egzistuoja specifinės sritys, kurias iš esmės įmanoma studijuoti tik Lietuvoje: „Kur jūs dėsitės, jeigu patinka lietuvių kalba arba Lietuvos istorija?“
Projektas „Pokalbiai apie emigraciją“ pirmą kartą įgyvendintas 2015 m. Projektu siekiama plėsti mokinių žinias apie emigraciją, padėti susidaryti argumentuotą nuomonę apie šį Lietuvai itin aktualų reiškinį. Renginių ciklą sudaro paskaitos apie lietuvių emigracijos bangas ir lietuvius pasaulyje, sakytinės istorijos dirbtuvės, kuriose gimnazistai mokosi atlikti interviu, mokinių gyvi pokalbiai su gyvenimą užsienyje patyrusiais ar svetur tebegyvenančiais žmonėmis ir surinktos informacijos analizė. Ciklą tradiciškai vainikuoja gimnazistų debatai, kurie ir šiais metais vyks Nacionalinėje bibliotekoje.
Projektą „Pokalbiai apie emigraciją 3“ remia Lietuvos kultūros taryba.
