Sovietmetis – tai laikotarpis, kuris kiekvienam žmogui sukelia skirtingus jausmus. Šiuolaikinėje visuomenėje vis dar bandoma įvertinti, kokią žalą sovietmetis padarė ne tik kultūrai, bet ir pačiam žmogui. Yra nemažai straipsnių, mokslinių tyrimų apie sovietmečio laikotarpį, bet dar nebuvo ištirta homo sovieticus žmogaus jausmai. Kas yra homo sovieticus ir kaip ši sąvoka atsispindi lietuvių autorių kūriniuose?
Literatūrinį homo sovieticus portretą sovietmečio prozoje tyrė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) lietuvių filologijos bakalauro studijų programos studentė Inesa Kvedaraitė. Savo tyrimą atliko remdamasi Vytauto Petkevičiaus kūriniu „Apie duoną, meilę ir šautuvą“, Vytautės Žilinskaitės „Angelas virš miesto“ ir Ričardo Gavelio romanu „Jauno žmogaus memuarai“.
Jaunoji tyrėja pasakoja, kad tik parašiusi darbą suvokė tikrąją homo sovieticus sąvokos reikšmę. „Homo sovieticus – nevienalytis visomis prasmėmis. Vykdydama tyrimą suvokiau, kad nuo pradžios, tai yra – atšilimo, homo sovieticus keitėsi, evoliucionavo, įgavo tam tikrų charakterio savybių. Vienu sovietmečio laikotarpiu homo sovieticus galėjo turėti vienokias savybes, elgtis ir bendrauti vienaip, kitu laikotarpiu – visiškai kitaip. Tai labai įdomu ir priverčia susimąstyti, kodėl ir kokios aplinkybės tai nulėmė“, – pasakoja lituanistė.
Inesa Kvedaraitė teigia, kad tik literatūra gali įvertinti žmogaus vidinius išgyvenimus ir jausmus. „Kalbėdami apie literatūrinį paveldą turime paminėti ir svarų literatų palikimą, kuriame užfiksuotas sovietmečio visuomenės gyvenimas, elgsena, išvaizda, gyvenimo būdas, o svarbiausia, žmogaus tapatumo klausimas, išreiškiamas per vidinį žmogaus pasaulį, kuris atspindi to meto psichologinę, filosofinę atmosferą.“
Kokios homo sovieticus savybės atsiskleidžia kūriniuose? Vytautas Petkevičius romane „Apie duoną, meilę ir šautuvą“ išryškėja prisitaikantis, meluojantis, ieškantis sau naudos herojus. Vytautės Žilinskaitės satyrų rinkinyje „Angelas virš miesto“ bejėgis, palaužtas, bijantis ir meluojantis žmogaus tipas. Ričardas Gavelio romane „Jauno žmogaus memuarai“ dviveidis, ciniškas ir praradęs savo tapatybę.
Apibendrindama Inesa teigia, kad: „Homo sovieticus, ištyrus mano nagrinėtus kūrinius, o taip pat remiantis novatoriška moksline literatūra – bijantis, meluojantis, ciniškas, dviveidis, prisitaikantis, izoliuotas nuo pasaulio, susvetimėjęs, servilistiškas, apsimetinėjantis tarybinis žmogus.“
Lietuvos edukologijos universiteto informacija
