Jokia valstybė negali jaustis saugi ir užtikrinta, jei neturi stiprios gynybos pramonės. Ką tik nuvilnijusios „Zapad“ pratybos, kurių metu buvome ypač susirūpinę savo šalies saugumu, mums dar kartą tai priminė ir skatino apgalvoti, ką šiuo klausimu galėtume daryti geriau.
LR krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis neseniai labai taikliai pastebėjo, kad saugumas ir verslas glaudžiai susiję: pasak ministro, tik saugioje aplinkoje verslas gali turėti tvirtą pagrindą sėkmingai plėtrai, o tuomet verslas jau gali prisidėti ir prie saugumo didinimo kurdamas produktus bei paslaugas.
Be jokios abejonės, valstybės saugumas ir stipri gynybos pramonė yra tiesiogiai susiję dalykai. Jei neturi stiprios gynybos pramonės ar apskritai jos neturi, tampi labai pažeidžiamas, ir šiandieniniame neramumų kupiname pasaulyje tai matome vis aiškiau. Ir ne tik todėl, kad labai brangu ir neefektyvu viską pirkti iš kitų valstybių.
Technologijos dabar sparčiai žengia į priekį ir gynybos bei saugumo pramonė čia ne išimtis, tačiau jei neplėtosime ir nestiprinsime savo pramonės, neturėsime ir inovacijų, nes juk būtent verslas ir yra inovacijų variklis.
Tai patvirtinančių pavyzdžių – pažangiausių rinkoje sprendimų, kurie buvo sukurti būtent Lietuvos gynybos pramonės, – jau turime ne vieną.
Štai prieš keletą mėnesių pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo naujojo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją, per kurią ypač didelis dėmesys buvo sutelktas į saugumo pajėgas. Tūkstančiai saugumo tarnybų pareigūnų prieš inauguraciją ir jos metu nuodugniai šukavo teritoriją, kad neliktų nė menkiausio šešėlio dėl Prezidentui ar visuomenei gresiančio pavojaus.
Ar žinote, kieno sukurtais ir pagamintais įrenginiais – daugiafunkciniais radiacijos matuokliais – amerikiečių saugumo ir policijos pareigūnai šią išskirtinę dieną ieškojo radiacijos ir ją skleidžiančių bombų?
Juos specialiai D. Trumpo inauguracijai amerikiečiai nupirko iš Lietuvos – bendrovės „Polimaster Europe“, kuri jau daug metų Lietuvoje kuria inovatyvius radiacijos matavimo įrenginius, gebančius nustebinti net ir visko mačiusią Ameriką.
Ir tai nė kiek neperdėta. Ši Lietuvos įmonė nuolat laimi įvairius JAV kariuomenės bei saugumo tarnybų konkursus savo produkcijai tiekti.
Ką gali Lietuvos gynybos pramonė
Tankų Lietuvos gynybos pramonė negamina. Priešlėktuvinių raketų irgi bent kol kas ne, tačiau keičiantis šiandieninio pasaulio grėsmėms mes vis geriau suprantame, kad šiuolaikinė gynybos pramonė – tai ne tik tankai, o kur kas daugiau.
Kartu su naujais saugumo iššūkiais bei technologijų plėtra transformuojasi ir pati gynybos ir saugumo pramonė, kuriai reikia vis daugiau skirtingų kompetencijų, mokslo žinių, inovacijų ir iš to atsirandančių paslaugų.
Būtent tai ir yra Lietuvos gynybos pramonės stiprybė, todėl mūsų gynybos pramonė, kuri sparčiai auga ir formuojasi, jau rado savo nišą globaliame pasaulyje, kur saugumas vertinamas kaip niekada anksčiau.
Tai patvirtina ne tik „Polimaster Europe“, bet ir daug kitų pavyzdžių: Lietuvos įmonės sėkmingai eksportuoja savo produkciją į NATO šalis, nes gamina kokybišką, patikimą ir vakarietiškus standartus atitinkančią produkciją. Asociacijos duomenimis, 2016 m. asociacijos narių eksportas augo ir sudarė jau 95 proc. visų pardavimų. Pavyzdžiui, optinius priedėlius, lazerinius taikiklius ir kitą įrangą šiuolaikiniams kariams gaminanti puslaidininkių lazerių įmonė „Brolis Semiconductors“ jau kelinti metai eksportuoja į JAV, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Švediją, Norvegiją. Kas iš tiesų įdomu, iš pradžių broliai Vizbarai prasiskynė kelius į užsienio rinkas ir tik praėjusių metų pabaigoje išgirdome, kad „Brolis Semiconductors” sudarė pirmą didelį sandorį su Lietuvos kariuomene – optiniais priedėliais už daugiau nei 3,5 mln. eurų aprūpinti.
Iš šalies gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvos įmonėms NATO šalyse prasimušti lengviau, nei gimtinėje. Gal ir taip: juk gynybos pramonėje, kaip ir bet kurioje srityje, galioja auksinė taisyklė: „Savame krašte pranašu nebūsi.“ O gal tiesiog vis dar trūksta pasitikėjimo, kad ir Lietuvos įmonės gali sukurti įrangą, kuri ne tik nenusileidžia, bet gal net ir lenkia tą, kuri gaminama Vakaruose.
Potencialo Lietuvos gynybos pramonė tikrai turi daug ir smagu, kad mes esame vis labiau matomi pasaulyje. Tam tikru pripažinimu galime laikyti ir tai, kad tarptautinė organizacija „Global SOF Foundation“ pernai būtent Lietuvą pasirinko pirmajai Pasaulinei specialiųjų operacijų pajėgų konferencijai (Global SOF Symposium) už JAV ribų surengti. Kelis šimtus ekspertų iš viso pasaulio pritraukusi konferencija į Vilnių atviliojo ir įtakingą „The New York Times“ žurnalistą, parašiusį straipsnį apie Baltijos šalių saugumo grėsmes.
Akivaizdu, kad Lietuvos gynybos pramonė turi dar daug neišnaudotų galimybių, todėl labai džiugu, kad ir Lietuva mato potencialą per gynybos pramonės plėtrą skatinti naujų darbo vietų kūrimą bei ekonomikos augimą.
Pats laikas Lietuvos gynybos pramonės strategijai
Galime tik pasveikinti LR ūkio, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų iniciatyvą parengti pirmąją Lietuvos gynybos pramonės strategiją, kuri formaliai įtvirtins gynybos pramonę Lietuvoje ir padės tvirtus pamatus tolesnei šio sektoriaus plėtrai. Mat, žiūrint formaliai, dabartiniuose Lietuvos teisės aktuose net nėra nustatytos sąvokos „Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė“.
Tuo požiūriu gynybos pramonė Lietuvoje apskritai neegzistuoja ir nėra niekaip apibrėžta. Kol kas neturime ir Vyriausybės paskirtos institucijos, kuri būtų atsakinga už gynybos sektoriaus kuravimą, plėtrą ar eksporto skatinimą. Savo bendrą poziciją bei siūlymus strategijai pateikė ir Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija kartu su Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija, tad Lietuva šį svarbų žingsnį žengia pačiu laiku ir neabejoju, kad tai ilgainiui suteiks svarų postūmį ir visai šalies ekonomikai.
Galimybių skatinti Lietuvos gynybos sektoriaus plėtrą ir kartu siekti ne tik ekonominės naudos Lietuvai, bet ir didesnio saugumo valstybei, yra ir daugiau, reikia tik imti ir daryti. Pavyzdžiui, estai jau prieš kelerius metus, o neseniai ir latviai (jei tiksliau – jų Gynybos ministerijos) pasirašė dvišalius gynybos pirkimų susitarimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Ši sutartis mūsų kaimynams suteikia lygias teises, kokias turi ir amerikiečiai, dalyvauti gynybos pirkimuose JAV. Tai svarbus sprendimas, kuris Estijos ir Latvijos gynybos pramonės įmonėms plačiai atvėrė duris į JAV gynybos rinką.
Tai rodo, kad latviai ir estai patys imasi iniciatyvos daryti sprendimus, kaip paskatinti savo ekonomiką ir vis didesnę reikšmę įgyjančios gynybos pramonės plėtrą.
Dabar mūsų eilė nuspręsti, kur mes norime būti – ar būti paskutiniai iš Baltijos šalių, ar siekti daugiau ir išsiveržti į lyderius.
Rosvaldas GORBAČIOVAS,
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius
