Apie tai, kaip užtikrinamos vaiko teisės ir vaiko gerovė Klaipėdos rajone, kalbamės su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikiene.
Kokia situacija šiuo metu vaiko teisių apsaugos srityje? Ar dažnai mūsų rajone vaikai paimamai iš šeimų, lyginant su ankstesniais metais?
Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kaip ir kasmet, gauna daug informacijos apie vaikų netinkamą elgesį ir vaiko teisių pažeidimus. Socialinės rizikos šeimų skaičius išlieka panašus jau keletą metų, šiuo metu sąraše – 163.
2016 m. nustatyta globos atvejų šeimoje – 25, 2017 m. – 7, globos atvejų tėvų prašymu pernai (išvykstančių dirbti į užsienį) − 57, šiemet − 41; institucinių globos atvejų − pernai – 11, šiemet − 7, Klaipėdos kūdikių namuose pernai ir šiemet – po 1; Lapių pagrindinės mokyklos globos grupėje – pernai 10, šiemet – 6. Iš globėjų šeimos pas tėvus grąžinta pernai 11, o šiemet tik 1 vaikas, iš institucijos − tėvams – pernai – 1, šiemet – 7, iš globėjų šeimos į instituciją – 1, o šiemet – nei vieno, iš institucijos į globėjų šeimą – 10, o šiemet – 1 vaikas.
Kur gyvena mūsų rajono vaikai, paimti iš šeimų?
Šiuo metu Lapių mokyklos globos grupėje gyvena 31 globotinis, Klaipėdos kūdikių namuose − 2, Klaipėdos „Ryto“ globos namuose − 2, Akmenės pensionate − 2, Šiaulių „Šaltinis“ globos namuose – 3, Vilijampolės soc. globos namuose − 1. 62-jose globėjų šeimose auga 79 rajono globojami vaikai.
Ar mūsų rajono vaikai vis dar dažnai patiria smurtą šeimose? Kokią paramą gauna tokios šeimos, − nes nuolat kalbama, kad smurtautojas taip pat turi gauti pagalbą?
Vaiko teisių apsaugos skyriuje užfiksuota, kad 83 vaikai (2016 m. − 127) galimai patyrė smurtą: seksualinį − 2, fizinį – 19, psichologinį – 62 vaikai. Smurtą patyrusiems vaikams ir jų šeimoms pasiūlyta, teikta ir teikiama specialistų pagalba (psichologo, psichiatro, socialinio pedagogo, teisininko, soc. darbuotojo). Tėvai įpareigoti lankyti tėvystės ugdymo, socialinių įgūdžių tobulinimo kursus ir kt.). Žinoma, motyvacijos ir kantrybės kartais pritrūksta, bet reikia tikėtis, kad laikui bėgant žmonės pozityviau priims tokią pagalbą ir naudosis ja.
Ar daug gaunama pranešimų dėl netinkamo nepilnamečių elgesio?
Gautas 72 pranešimas: dėl alkoholio vartojimo – 6, rūkymo – 14, vagysčių ir sukčiavimo – 6, kelių eismo taisyklių nesilaikymo − 9, važiavimo be bilieto – 26, mokinio taisyklių nesilaikymo − 8 ir kt. Nepilnamečiai bus pakviesti lankyti užsiėmimus, įgalinančius keisti netinkamą jų elgesį, o tėvai įpareigoti, kad jų vaikai juos lankytų.
Papasakokite apie Vaiko gerovės komisijos (VGK), kuriai vadovaujate, veiklą. Kokios problemos sprendžiamos? Ar daugėja prašymų spręsti su vaiku susijusias problemas, konfliktines situacijas, kai visos priemonės mokykloje ir šeimoje tampa neveiksmingos?
Komisija veikia jau seniai − nuo 2008 m. sausio (nuo tada pradėtas įgyvendinti 2007 m. birželio mėn. priimtas Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas). Iki šių metų rugsėjo 1-osios Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko gerovės komisija gavo 96 prašymus skirti vaikui minimalios arba vidutinės priežiūros priemones. Didžiausias prašymų skaičius (net 36) gautas 2013–2015 m. Šiais metais gauti tik 6 prašymai. Daugiausia prašymų (46 proc.) teikė Policijos komisariatas, 32 proc. – mokykla, tėvai arba globėjai kreipėsi 11 kartų (12 proc.), Vaiko teisių apsaugos skyrius – 7 kartus ir 3 kartus – socializacijos centras. Pagrindinės problemos ir priežastys, dėl kurių kreipiamasi į VGK: mokyklos nelankymas, mokinio elgesio taisyklių nesilaikymas, nepagarbus elgesys su mokytojais ir tėvais, smurtas bendraamžių atžvilgiu, valkatavimas, bėgimas iš namų, rūkymas, alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų vartojimas.
Kiek mokinių per tą laiką apsvarstyta? Kokios yra minimalios ir kokios – vidutinės priežiūros priemonės?
117-oje VGK posėdžių svarstyti 64 mokiniai: 40 berniukų, 24 mergaitės; 63 proc. svarstytų mokinių – 14–15 metų amžiaus. Per šį laikotarpį šiems mokiniams minimalios priežiūros priemonės skirtos 197 kartus (kai kuriems – po 4–5 kartus).
VGK posėdyje, įvertinus mokyklos teiktą švietimo pagalbą mokiniui, socialines ir kt. aplinkybes, priimamas sprendimas skirti Įstatyme numatytas minimalios priežiūros priemones: dažniausiai skiriama – įpareigojimas lankyti mokyklą, laikytis mokinio elgesio taisyklių, dalyvauti mokyklos neformalaus ugdymo pasirinktos krypties užsiėmimuose. Per pastaruosius penkerius metus (2013–2017) ši priemonė skirta 48 mokiniams; 45 mokiniams ir jų tėvams skirtas įpareigojimas lankyti psichologo konsultacijas. Dažnai rekomenduojame tėvams (globėjams) kreiptis į vaikų psichiatrą dėl vaiko sveikatos būklės ištyrimo ir gydymo arba kreiptis į Priklausomybių ligų centro specialistus dėl priklausomybių nustatymo ir gydymo. Įpareigojimas lankyti vaikų dienos centrą, atvirą jaunimo centrą ar kitą socialinių paslaugų įstaigą skirtas 21 mokiniui. Įpareigojimas dalyvauti socialinio ugdymo, reabilitacijos, integracijos, prevencijos, edukacinėse ir kitose programose skirtas 26 mokiniams. Tėvams rekomenduojama lankyti Tėvystės įgūdžių programos užsiėmimus.
Nepavykus pasiekti teigiamų vaiko elgesio pokyčių, kreipiamasi į teismą dėl leidimo skirti vaikui vidutinės priežiūros priemones. Dėl MPP ir VPP skyrimo ar pratęsimo (2008–2017 m.) į teismą Administracijos direktorius kreipėsi 45 kartus. 23 mokiniams skirtos vidutinė priežiūros priemonė – išvežimas į socializacijos centrą (4 mokiniams – po 2 kartus).
Koks tolimesnis vaikų likimas, − ar daug tokių vaikų, kuriems šios priemonės padeda?
Yra nemažai sėkmingų atvejų, kai minimalios priežiūros priemonės padeda, − vaikas susimąsto, pabijoję atsidurti socializacijos centre ir „persilaužia“ – pradeda lankyti mokyklą, mokytis, pagerėja santykiai su tėvais ir mokytojais bei bendraamžiais. Prie to vis ženkliau prisideda ir mokyklų psichologai, socialiniai pedagogai, kurie įgyvendina prevencijos programas.
Deja, yra ir tokių atvejų, kad vaikui netgi naudingiau pabūti socializacijos centre dėl situacijos šeimoje, dėl pačių tėvų elgesio. Su socializacijos centrais mes bendraujame ir gauname informaciją apie vaiką, − jei mokinys yra iki 16 m. amžiaus – grįžta į mokyklą ir yra toliau stebimas. Perkopę šį amžių jaunuoliai dažniausiai į bendrojo lavinimo mokyklas nebegrįžta, o stoja į profesines mokyklas ar pradeda dirbti.
Savivaldybėse steigiamas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius. Ar veiksmingai, Jūsų nuomone, tai padės spręsti socialines ir vaiko teisių problemas?
Šiuo metu ir mūsų savivaldybėje yra sprendžiamas klausimas dėl šio specialisto etato bei pareigybės aprašymo, − taigi toks specialistas tikrai bus. Žinoma, kiek bus veiksmingas darbas, priklausys ne vien nuo pareigybės aprašymo, − šis žmogus turi turėti daug kompetencijų, daug skirtingų sričių ir vadybos išmanymo, − taigi nežinia, ar lengva bus tokį specialistą rasti.
Ką dar norėtumėt pasakyti visiems, kurie rūpinasi vaiko gerove ir užtikrina, kad vaikai augtų saugūs ir laimingi?
Noriu padėkoti visiems vaiko teisių apsaugos, socialiniams, švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams už nuoširdumą, už aukojamą laiką, neskaičiuojant darbo valandų. Tėvams linkiu nuoširdumo ir atsakomybės, didelės kantrybės auklėjant vaikus. Noriu paraginti būti budrius ugdymo įstaigų darbuotojus ir laiku tinkamai reaguoti, pastebėjus, kad vaikas gali būti galimai skriaudžiamas šeimoje. Taip pat visus rajono gyventojus kviečiu būti atsakingus ir netylėti, jei įtariate, kad kaimynystėje yra galimai skriaudžiamas vaikas.
Visiems mokiniams noriu priminti, kad, be teisių, svarbiausia pareiga – mokytis ir laikytis mokyklos nustatytų taisyklių. Tegul šie mokslo metai būna be patyčių mokykloje, o šeimose įsivyrauja tarpusavio supratimas ir darna!
Kalbėjosi Daiva Beliokaitė
