Moksleivis, studentas, dirbantysis, mama ar tėtis – visus juos sieja jauno žmogaus apibrėžimas. Jaunais žmonėmis Lietuvoje laikomi tie, kurie patenka į 14-29 metų amžiaus tarpsnį. Akivaizdu, jog šioje amžiaus grupėje esantys asmenys pasižymi skirtingais poreikiais bei lūkesčiais. 2016 m. atlikto Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai parodė, kad jauni žmonės vis aktyviau išnaudoja sukurtas galimybes: įsitraukia į įvairias veiklas, aktyviai gina savo nuomonę dalyvaudami jaunimo organizacijų veiklose, prisideda prie bendruomenės stiprinimo ir yra labiau nusiteikę reaguoti į visuomenėje kilusias problemas. Tačiau, ar tikrai esama jaunimo politikos sistema yra palanki visų jaunų žmonių poreikių įgyvendinimui, atsižvelgiant į tai, jog jie tokie skirtingi?
„Jaunų žmonių poreikiai yra įvairūs, su laiku kintantys“, – pripažįsta Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka. „Kol esame moksleiviai, ieškome savirealizacijos popamokinėje ar organizacijų veikloje, studijų metais aktualios tampa kokybiškos praktikos ir įsidarbinimo galimybės, sukūrus šeimą – būsto ir socialinių garantijų klausimai. Mūsų visų uždavinys yra skirti lygiavertį dėmesį visiems jaunų žmonių poreikiams nepriklausomai nuo amžiaus. Sprendimų priėmėjams svarbu suprasti, kad, kurdami gerbūvį jaunam žmogui, jie turi atsižvelgti į jų poreikių skirtingumą ir stengtis sudaryti kuo palankesnes sąlygas“,- teigia prezidentas.
Šiandienos visuomenėje, itin sparčiai besikeičiant jauno žmogaus lūkesčiams ir poreikiams, didėja ir darbo su jaunimu mastai: siekiant kiek įmanoma individualizuoti paslaugas pagal jaunų žmonių poreikius, kuriami atvirieji jaunimo centrai ir erdvės, vystomos įvairios darbo su jaunimu formos – darbas su jaunimu nebesiejamas tik su konkrečia įstaiga, tačiau vyksta ir jaunimo susibūrimo vietose. Taip pat stiprinamos jaunimo organizacijų ir savivaldybių jaunimo reikalų tarybų veiklos, stengiamasi kuo aktyviau dirbti su moksleivių savivaldomis, atsiranda vis daugiau iniciatyvų, kurios įtraukia jaunas šeimas į palankios infrastruktūros joms kūrimo procesus.
Svarbu atsižvelgti į tai, jog esama darbo su jaunimu sistema yra intensyviai plėtojama ne tik didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybėse, tačiau taip pat ir regionuose. „Kuriant ar plėtojant darbo su jaunimu formas, ypatingai svarbu žinoti darbo su jaunimu principus“, – įžvalgomis dalinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Eitvydas Bingelis. „Lietuvoje turime 60 savivaldybių, tačiau visose jose turime ieškoti unikalaus „sėkmės recepto“ darbo su jaunimu srityje. Svarbu pasidžiaugti, kad šiose paieškose mokomės tiek iš gerosios, tiek blogosios, patirties, o tai yra esminis postūmis judėti į priekį, kurti naujas ir unikalias iniciatyvas, didinti pritraukiamų jaunų žmonių skaičių bei įvairinti metodų lauką.“
Su jaunimu dirbančios institucijos, įstaigos, organizacijos yra suinteresuotos palaikyti sklandų ir efektyviai veikiantį jaunimo politikos įgyvendinimą, nukreiptą į jauno žmogaus situacijos gerinimą, jo nuomonės išklausymą bei įtraukimą į veiklas. Svarbų vaidmenį įgyvendinant jaunimo politiką atlieka su jaunimu dirbantis darbuotojas, tad siekiant užtikrinti kokybišką darbą su jaunais žmonėmis yra svarbu, kad jis nestokotų darbui reikalingų kompetencijų. Pasak Jaunimo reikalų departamento prie SADM direktoriaus Jono Laniausko, „jaunimo darbuotojas yra kertinis darbo su jaunimu sistemos dalyvis: jis padeda jaunuoliui įveikti socialines problemas, įgalina siekti tikslų, motyvuoja mobilizuoti turimas jėgas bei gabumus. Tokiam darbui reikalingi įgūdžiai, todėl labai svarbu, kad su jaunimu dirbantys asmenys galėtų juos pastoviai lavinti bei taikyti tiesioginiame darbe.“
Darbo su jaunimu aktualijos bus aptariamos ir nagrinėjamos šių metų spalio 17 d. Vilniuje, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su partneriais organizuojamame Nacionaliniame darbo su jaunimu forume „Ateik. Išgirsk. Dalinkis“. Šis pirmasis visuotinis su jaunimu dirbančių asmenų susitikimas yra organizuojamas siekiant ne tik pasidalinti patirtimi, įgyti naujų žinių, aptarti bendras šalies jaunimo problemas, bet taip pat tai yra tvirtas žingsnis ieškant reikalingų darbo su jaunimu įgyvendinimo sprendimų tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Tikimasi, kad vienos dienos forume dalyvaus apie 250-300 asmenų, dirbančių su jaunimu. Jaunimo reikalų departamentas prie SADM aktyviai ragina visus , kurie nėra abejingi darbui su jaunimu, ateiti į pirmąjį tokio tipo renginį Lietuvoje, išgirsti naudingos informacijos, pasidalinti kilusiomis idėjomis bei savo įgytomis patirtimis.
JRD informacija
