1995 m. viename rajone teko dalyvauti kovotojų už Lietuvą kankinių palaikų paieškose. Vicemeras, tremtinys, Krikščionių demokratų partijos narys, daugkartiniu artimųjų prašymu, organizavo paieškas. Atvažiavęs nurodė, kur ieškoti.
Dirbo apie 10 vyrų. Nurodytoje vietoje nieko nerado. Vienas paieškų dalyvis, nužiūrėjęs luomelę tarp slyvaičių, kasė atskirai. Pakasus nuo tvarto apie 1,5–2 m griovelį, iššoko alkūnė, prispausta lentgaliu. Komisijai radinį apžiūrėjus, vicemeras, pritariant politinių kalinių, šaulių vadui, pareikalavo paieškas nutraukti. Žinoma, artimieji dirbo ir kitomis dienomis. Jiems dirbant, man, niekaip nesupratusiai, kodėl šitokie veikėjai reikalavo nutraukti paieškas ir vežti laidoti į rajono centrą, kilo mintys, kurias užrašiau ant popierinės dėžės skiautės:
Nužmogintas žmogau, per 50 metų
Pragerta sąžinė, garbė, orumas,
Tapai tu padaru „homo sovietikus“,
Nes neskiri, kapai kur slėpti išdavikų.
Žmogus gyveno, arė žemę,
Mylėjo gamtą, tėviškę, Tėvynę,
Maitino jį pūslėtos rankos,
Stiprybės teikė daina sutartinė,
Bet patikėjome melu ir apgavyste,
Viliojo mus laimingas ir šviesus rytojus,
Už grašį svetimą pardavėme Tėvynę
Ir išdavėme brolius, seses svetimiesiems.
Atsikvošėk, lietuvi!
Per praėjusius daugiau kaip 20 metų nuo tų įvykių mačiau dešiniųjų stovykloje labai įtartinų veikėjų, kurie, vaidindami superpatriotus, kaišiojo pagalius į valstybės atkūrimo darbus. Norėčiau pateikti visiems pavyzdį – tai atominės elektrinės statyba. Jei būtume pastatę savo, būtume nepriklausomi nuo kaimyno, gal ir elektrą turėtume pigesnę. Dabar turėsime dvi AE savo pašonėje – tai Astravo ir Kaliningrado statomos AE, jų grėsmė ne mažesnė, nes stato Rusija savo senais metodais. Daug tikrai vertingų projektų buvo atsisakyta „liaudžiai“ protestuojant. Gal ir patys seimūnai nesuprasdami ar dėl kieno nors įtakos dirba „liaudies“ patenkinimui, o ne visų gerovei.
Labai nukentėjo ir iki šiol šmeižiami net savų partiečių AT pirmininkas, prof. V. Landsbergis, pripažintas ir gavęs užsienio valstybės apdovanojimus už taikiai išlaviruotą Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę, mūsų rajonui atstovavęs Seimo narys Sigitas Kaktys, kam „pardavė“ Mažeikių naftą „Viljams“, o ne „Lukoil“.
Taip ir galvoji, ar žmoneliams išplautos smegeninės, ar už pinigus vykdo kažkieno piktą valią.
Jadvyga BIČKUVIENĖ
Paieškų dalyvė
