Lietuvos aukštojo mokslo kai kurių studijų krypčių diplomas labiausiai tinka dirbti ne pagal kvalifikaciją, įgytą per ketverius metus, o pardavėjais, padavėjais ar kambarinėmis, rašo „Lietuvos žinios“.
Pasak dienraščio, iš Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) parengto absolventų karjeros stebėsenos interaktyvaus įrankio duomenų matyti, kad tarp praėjusių mokslo metų bakalauro absolventų bene populiariausia profesija - pardavėjo. Tokį darbą dažniausiai dirba ir istorikai, ir filosofai, ir lietuvių filologai, ir žemės ūkio specialistai, ir menotyrininkai.
Etnologijos ir folkloristikos profesionalai dažniausiai dirba buhalteriais, politikos ir administravimo specialistais, pardavimo atstovais, administravimo ir vykdomaisiais sekretoriais, net lažybų tarpininkais ar lošimo namų tarnautojais. Penktas pagal populiarumą darbas tarp dailės studijas baigusių profesionalų - virėjo. Viešojo administravimo absolventai dažniausiai įsidarbina pardavėjais ir apsaugos darbuotojais.
Baigusieji švietimo ir ugdymo studijas imasi administravimo ir vykdomųjų sekretorių, reklamos bei viešųjų ryšių srities vadovų darbo. Tuo metu tarp teisės bakalaurų teisininko darbas - tik trečioje vietoje. Daugiausia jų dirba apsaugos darbuotojais, politikos ir administravimo specialistais, taip pat pardavėjais, reklamos ir rinkodaros specialistais.
MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas pasakojo, kad studijuodami dirba apie pusė studentų, bet trečdalis jų - tokį darbą, kuriam nereikia aukštojo išsilavinimo, tad studijoms tai nesuteikia jokios pridėtinės vertės. Tačiau aukštojo mokslo kvalifikacijos nereikalaujantį darbą ir praėjus metams, kai baigia studijas, vis dar dirba maždaug ketvirtadalis diplomuotų specialistų.
Vilnius, liepos 27 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
