Europos statistikos agentūros (EUROSTAT) duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES). Lyginant su kitomis ES šalimis Lietuva jau kuris laikas pasižymi ir vienais aukščiausių savižudybių rodikliais. Prasti ir kiti šalies gyventojų sveikatos rodikliai: pavyzdžiui, apie 75% visų mirčių tenka lėtinėms neinfekcinėmis ligoms, kurių didžiąją dalį sudaro kraujotakos sistemos, piktybinių navikų ligos. Didelis sergamumas tuberkulioze, psichikos sutrikimais, pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių ES.
Kuomet žmogus negali pasiekti viso savo sveikatos potencialo, tai turi įtakos ne tik jo gyvenimo kokybei ir trukmei, bet ir gebėjimui aktyviai ir produktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Prasta sveikata turi svarbių ekonominių pasekmių – prarandamas darbingumas, auga išlaidos lėtinių ligų gydymui.
Nors Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos pertvarka, kuri prasidėjo po Nepriklausomybės atgavimo, buvo siekiama suformuoti ir įtvirtinti pažangius sveikatos priežiūros principus bei standartus, tačiau stebint visuomenės sveikatos rodiklius akivaizdu, kad Lietuva susiduria su dideliais iššūkiais gerinant gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Visuomenės sveikata nepriklauso tik nuo medicinos paslaugų plėtros
Sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie įvairiais aspektais veikia visą žmogaus gyvenimą. Nors kokybiška sveikatos priežiūra yra labai svarbi, manoma, kad medicina turi tik 10% įtakos mūsų sveikatai. Vadinasi, siekiant gerų visuomenės sveikatos rodiklių nepakanka vien tik plėtoti medicinos paslaugas ar diegti naujausias medicinines technologijas, įgalinančias laiku diagnozuoti ir efektyviai gydyti ligas.
Mokslininkai sutaria, kad be medicinos ir sveikatos priežiūros, mūsų sveikatą veikia gyvenimo būdas, aplinka ir genetika. Gyvenimo būdas yra laikomas pagrindiniu lėtinių ligų veiksniu. Vadinasi keičiant žmonių gyvenimo būdą būtų galima išvengti jų vystymosi. Dėl šios priežasties, šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje yra akcentuojamas sveikatos skatinimas ir ligų prevencija. Ilgą laiką, tačiau, buvo manoma, kad gyventojų švietimas sveikatos klausimais yra ligų prevencijos pagrindas. Logika, kuria buvo remiamasi buvo tokia: jei žmogus žinos, kokie veiksniai neigiamai veikia sveikatą, tai stengsis jų vengti.
Gyvenimo kokybės ir aplinkos veiksniai sveikatai
Sveikatos priežiūros specialistų, ypač šeimos gydytojų, pareiga yra ne tik diagnozuoti ir gydyti, bet aiškinti pacientui apie rūkymo, nesveikos mitybos, mažo fizinio aktyvumo ar kitų rizikos veiksnių žalą sveikatai.
Visgi, šios žinios šiuolaikiniam pacientui tikrai nėra naujiena. Sunku įsivaizduoti, kad sveikatos priežiūros paslaugų vartotojas šiandien nežinotų, jog rūkymas kenkia, ar to, kad norint išsaugoti sveikatą būtina tinkamai maitintis, judėti ir pan. Sveikatos informacija yra plačiai prieinama internete ir per kitas žiniasklaidos priemones. Bet kyla klausimas, jei žmogus žino, kad rūkymas kenkia, tai kodėl tuomet rūko? Ar tai yra tiesiog neatsakinga elgsena? Net jei ir taip, tai ar skatinimas mesti rūkyti yra tinkamiausia sveikatinimo priemonė?
Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus elgsena savo sveikatos atžvilgiu ir galimybės palaikyti ar pasiekti savo sveikatos potencialą yra neatsiejama nuo įvairių socialinių, ekonominių ir kitų veiksnių. Žmogus gali mesti rūkyti, bet jei jis gyvens ar dirbs sveikatai nepalankioje, užterštoje aplinkoje, neturės tinkamą pragyvenimą užtikrinančių pajamų, gyvens skurde, tai jo galimybės pagerinti savo sveikatą bus ribotos. Dėl šių priežasčių, plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas kartu būtina formuoti palankias sąlygas žmogui gimti, augti, gyventi, dirbti, senti.
Siekiant efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas yra būtina tokia sveikatos politika, kuri remtųsi visuminiu požiūriu – tiek suvokimu, kokią įtaką sveikatai daro įvairūs gyvensenos faktoriai, tiek ir supratimu, kaip kitas visuomenės gyvenimo sritis apimantys politiniai ar planavimo sprendimai veikia visuomenės sveikatą (pavyzdžiui, žmonių elgsenai ir galimybėms palaikyti fizinį aktyvumą įtakos turi transporto organizavimo, miesto plėtros ir projektavimo sprendimai ir pan.).
Socialinė politika – viena svarbiausių viešosios politikos sričių
Neatsitiktinai tarptautinis Sveikatos politikos ir sistemų tyrimų aljansas (AHPSR) prie Pasaulio sveikatos organizacijos savo 2016 m. ataskaitą skyrė sveikatos politikos ir sistemos procesų analizei. Joje akcentuojama, jog siekiant gerinti visuomenės sveikatos, o tuo pačiu ir šalies ekonominio gerbūvio rodiklius, būtina formuoti ir įgyvendinti tinkamą, tampriai su kitomis viešosios politikos sritimis susijusią sveikatos politiką. Ilgą laiką didžioji dalis su sveikata ir jos rodikliais susijusių mokslinių tyrimų apėmė klinikinius, medicininius ir kitus sveikatos priežiūros aspektus. Šioje ataskaitoje pabrėžiama sveikatos politikos – sprendimų, planų ir veiksmų, kurių imamasi siekiant konkrečių sveikatos ir sveikatos priežiūros tikslų visuomenėje – analizės svarba. Tam reikalinga rengti specialistus, išmanančius ne tik sveikatos politikos, bet ir įvairias kitas socialinės politikos sritis.
Europos Sąjungos šalyse socialinė politika yra viena svarbiausių viešosios politikos sričių. Kiekvienoje šalyje vyksta daugybė diskusijų dėl viešųjų finansų paskirstymo, socialinių garantijų dydžio, jaunimo nedarbo, migracijos, sveikatos ir švietimo paslaugų kokybės. Naujos darbo vietos yra nuolat sukuriamos socialinės politikos įgyvendinimo ir vertinimo srityse.
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto lektorė dr. Giedrė Baltrušaitytė
