Teistis su tikru tėčiu ar laidoti svajonę studijuoti? Tokia dilema kyla dažnam pilnametystės sulaukusiam skyrybų vaikui. Nelengvo pasirinkimo akistatoje atsidūrusiam Andriui ši tema tokia jautri, kad kalbėtis sutiko tik anonimiškai, pasivadinęs ne savu vardu.
Pasak abituriento, jį ir jaunesnę sesę po skyrybų augina mama. Tėtis emigravęs, sukūręs kitą šeimą, su sūnumi ir dukra iš pirmos santuokos beveik nebendrauja.
„Kai likome vieni, mūsų materialinė padėtis labai pablogėjo. Tėtis nebesiųsdavo iš užsienio pinigų, o ir pats nebegrįždavo. Po skyrybų su mama jis ten sukūrė naują šeimą“, – pasakojo vaikinas. Kol buvo nepilnametis, tėtis už jį ir sesę mokėjo alimentus. Tačiau tapęs pilnamečiu jis nebegauna iš tėvo išlaikymo.
„Ant plauko pakibo mano planai stoti į universitetą. Kalbėjome apie tai su mama. Ji neatsisako man padėti, žinau, kad darys visa, ką gali. Tačiau jos pajamos labai nedidelės, o reikia išlaikyti butą, rūpintis sesute. Išeitis man pačiam būtų kreiptis į teismą dėl išlaikymo, kol studijuosiu. Tačiau tiksliai nežinau, ar tėvai privalo remti pilnamečius savo vaikus, ar tai priklauso tik nuo žmogaus geranoriškumo. Nekalbant apie tai, kad teistis su tikru tėvu man prilygsta šventvagystei. Tačiau ir be mokslų sėkmingos savo ateities nematau. Nors pirmus metus reikėtų paramos, kad įsikabinčiau į studijas. Paskui gal pavyktų susirasti darbą?“ – svarsto vaikinas.
Advokatės E. Bumblienės komentaras
Lietuvoje dažnas abiturientas mokyklą baigia 19 metų. Ar teismo priteistas išlaikymas nutrūksta, kai jaunuoliui sukanka 18? Tada nebe mama, o pats vaikas turėtų kreiptis į tesimą dėl išlaikymo iki 24 m., kol studijuos ar nebūtinai? Ar iš karto sprendžiant vaiko išlaikymo klausimus reikia tai aptarti ir numatyti, klausėme advokatės Editos Bumblienės.
Kaip priminė teisininkė, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o esant įstatyme numatytoms sąlygoms – ir pilnametystės sulaukusius vaikus numato teisės aktai. Pagrindinė išlaikymo dydį nustatant taisyklė – išlaikymas turi atitikti dabartinius vaiko poreikius.
„Tai reiškia, kad išlaikymo nustatymo metu negalima nurodyti tokių vaiko poreikių, kurie atsiras kažkada ateityje (pvz., kai vaikas pradės lankyti mokyklą, papildomus užsiėmimus, susirgs kažkokia liga ir pan.). Todėl nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį negalima iš karto numatyti ir išlaikymo dydžio, kuris bus teikiamas jam sulaukusius pilnametystės“, – paaiškino advokatė.
Pilnamečiai vaikai išlaikymo gali reikalauti tik tuo atveju, jeigu mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, jei yra ne vyresni negu 24 metų ir jeigu jiems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems užsidirbti ir kitas svarbias aplinkybes.
„Tėvai neprivalo išlaikyti pilnamečių vaikų, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Be to, šias sąlygas atitinkančius pilnamečius vaikus privalo išlaikyti tik tie tėvai, kurie turi tokią galimybę“, – komentavo teisininkė.
Dėl išlaikymo priteisimo į teismą turi kreiptis pats pilnametis vaikas. Pasak advokatės, kasacinio teismo praktikoje yra suformuluoti galimi kriterijai, kuriais remiantis priteisiamas išlaikymas pilnamečiams vaikams: „Kriterijai, taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo besimokančiam pilnamečiui asmeniui, tai sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą studijuojantiems pilnamečiams vaikams atsižvelgiama, ar jie turi galimybių teikti išlaikymą. Negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.“
Į rūpimus klausimus atsakys atviroje paskaitoje
Advokatė E. Bumblienė – taikių susitarimų šalininkė. „Savo klientams visada siūlau pabandyti taikiai spręsti ir su skyrybomis susijusius klausimus“, – pabrėžė ji.
Viešą nemokamą paskaitą „Teisiniai skyrybų aspektai“ teisininkė skaitys balandžio 29 dieną 10 val. Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“. Į ją kviečiami ne tik šiame centre krizines skyrybų grupes lankantys žmonės, bet ir visi, kuriems aktuali tema.
Kiek įmanoma taikesnės skyrybos ir civilizuotas buvusių sutuoktinių bendravimas rūpinantis vaikais – vienas iš „Bendrakeleivių“ prioritetų. Advokatė E. Bumblienė kalbės, kaip pasiekti, kad skyrybos nevirstų amžina kova, o nesutarimai dėl vaikų išlaikymo ar turto dalybų būtų išspręsti be bylinėjimosi, kuris kainuoja daug nervų ir pinigų. Konkrečius klausimus advokatei galima siųsti el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., kad teisininkė galėtų iš anksto pasiruošti ir pagal galimybes į juos atsakyti.
Prieš 16 metų susibūrę „Bendrakeleiviai“ jungia šeimos krizes išgyvenančius asmenis bei specialistus, kurie padeda įveikti skyrybų psichologinius bei socialinius padarinius, teikia kompleksinę pagalbą ne tik suaugusiems, bet ir skyrybų vaikams, rengia mokymus išsiskyrusiųjų savigalbos grupių vadovams, mokyklų bendruomenėms bei tėvams.
Ieva Urbonaitė-Vainienė
