Globos namų auklėtiniai: mums nereikia dovanų, mums reikia šeimos!

Gyvename Jonavos vaikų globos namuose. Turime gražias sienas, modernų kiemą, galimybes mokytis, lankyti būrelius, kreiptis pagalbos į vaikų globos namų darbuotojus. Tačiau mums stinga tikėjimo bei pasitikėjimo savimi ir kitais, žinojimo, kad esame kam nors reikalingi.

Pastaruoju metu matome per televiziją, skaitome internete ir spaudoje, kad vis daugiau vaikų suranda šeimas, jiems nebereikia gyventi vaikų globos namuose. Džiaugiamės dėl jų. Mes taip pat daug kartų kreipėmės į Jonavos krašto žmones prašydami pasidalyti su mumis šeimos šiluma. Deja... Tačiau neprarandame vilties, nes Jonava yra palyginti mažas miestas, todėl kreipiamės:

  • į visus Lietuvos žmones, galinčius ir norinčius dalytis su mumis šeimos šiluma, gebančius mylėti ir suprasti vaiką, kurio negalėjo auginti mama ir tėtis. Nuoširdžiai tikime, kad tikrai yra geros širdies žmonių, kuriems ne vis tiek, kaip susiklostys tolesnis mūsų gyvenimas, kokiais žmonėmis mes užaugsime;
  • Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, savivaldybių tarybų narius, galinčius dalį savo laiko, energijos ir žinių skirti buvimui su mumis, t. y. vaikais, kurie tik pradeda mokytis pasitikėti savimi ir kitais. Mes neabejojame, jog jų kilnūs norai, kad visi vaikai gyventų šeimose, bus paremti konkrečiais darbais: norėtume bent savaitgaliais, per atostogas ar švenčių dienomis pasisvečiuoti jų namuose.

Visus labai kviečiame atvykti į Jonavos rajono vaikų globos namus ir tapti mūsų globėjais. Tuos, kurie nori mus geriau pažinti, taip pat kviečiame ryžtis savanoriškai globai (pastoviems trumpalaikiams iš anksto suplanuotiems savaitgaliams, švenčių ar vaikų atostogų metu). Mums tai būtų didelė dovana, pakeisianti mūsų pasaulį, o Jūs turėsite galimybę gauti tai, apie ką savo eilėraštyje kalbėjo Just. Marcinkevičius:

Besparnis būtų gyvenimas,
Tuščias, niūrus, vienareikšmis,

Jeigu jo nenušviestų vaiko šypsnys,
Jei šviesus vaiko juokas
Nepaglostytų mūsų širdies,
Meilei jos nepažadintų,
Nepaskatintų globai, gerumui, kūrybai.

Sakau: tai mūsų sparnai –
Jie privalo būti sveiki, švarūs, stiprūs,
Kad mūsų gyvenimus pakylėtų,
Kad nuskraidintų mus ten,
Kur jau liestume viską jų rankom
Ir pasaulį regėtume jų akimis:
Svajonėj, fantazijoj, pasakoj –
Ten galėtume būti laimingi.

Ak, nušluostyti ašarą vaikui!
Ak, nubraukti liūdesį,
Skausmą ir neviltį nuo jo veido!
Juk turim rankas –
tebūna tai ištiestos, duodančios rankos.
Juk turim gyvenimą –
Tebūna jis pratęstas kituose.

Su nuoširdžia meile ir viltimi -

Jonavos vaikų globos namų globojami vaikai

Bernardinai.lt

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode