Gydytojų specialistų teigimu, jau kurį laiką amžius nebėra pagrindinis rodiklis, vertinant galimybę susilaukti vaikų. Statistikos departamento duomenimis, kasmet stipriai auga gimdančių sulaukus 35–39 m., taip pat 40–44 m., o mažėja – susilaukiančių atžalų iki 24 m. Stiprėjant pasaulinei mažėjančio gimstamumo tendencijai, svarbi yra kiekviena gyvybė, tad šiandien pagrindinė gydytojų užduotis – padėti šiuolaikiškoms ir kruopščiai viską planuojančioms šeimoms susilaukti vaikų.
„Šiandien kūdikio besilaukianti vyresnė pora jau turėtų nebestebinti, tačiau iš aplinkinių ji vis dar išgirsta dvejonių ir netgi atkalbinėjimų. Štai jums argumentas apsiginti – vyresnis amžius nėštumo metu gali būti ne tik rizikos veiksnys, bet ir privalumas, kadangi pastebėta, jog tikimybė susilaukti ypač gabaus vaiko yra kur kas didesnė, – šypsosi „InMedica Alfa“ gydytojas genetikas prof. dr. Danielius Serapinas. – Daug svarbiau yra tėvų gyvenimo būdas ir bendra sveikata, o ne amžius. Jeigu moteris savo sveikata nesirūpino, turėjo žalingų įpročių, tai būdama 27-erių turės net didesnę riziką susilaukti genetine liga sergančio vaikelio nei 39 metų sveikai gyvenanti moteris.“
Pokyčių organizme įtaka nėštumui
Viena vertus – su tėvų amžiumi didėja tikimybė susilaukti ypač gabių vaikų, nes pozityvi tėvų gyvenimiška patirtis per epigenetinius mechanizmus persiduoda būsimiems vaikams. Šiuos mokslinius duomenis patvirtina daugelis istorinių faktų, pavyzdžiui, Einšteinas, Bethovenas, Dostojevskis ir kiti įžymūs žmonės gimė brandesnio amžiaus tėvams. Tačiau reikėtų įvertinti, kad su amžiumi vis tiek didėja ligų tikimybė, kadangi net ir labai saugant savo sveikatą, senstant organizmui, sensta ir lytinės ląstelės.
Tyrimai rodo, kad jeigu nėščiosios amžius – 35 metai, tikimybė, kad vaikas gims su chromosomų patologija, yra viena iš 300, jei moteriai – 45-eri, – įgimto defekto rizikos santykis yra 1 iš 20.
„Kasmet pasaulyje daugėja nevaisingumo atvejų. Jau pasiekėme tokią stadiją, kai net kas trečia šeima, norėdama susilaukti kūdikio, iš karto to padaryti negali. Pastebėta, kad kas penkmetį moters vaisingumas sumažėja 10 proc. Tačiau nusiminti tikrai nereikėtų – kiekvienas pastojimas yra unikalus ir jam įtaką daro be galo daug veiksnių, įskaitant ir psichologinį pasiruošimą vaiko atėjimui. Be to, mokslininkai, kurdami efektyvius nėščiųjų tyrimus, pasiūlo vis naujesnių sprendimų ir paskatina vaikelio susilaukti net ir perkopus keturiasdešimtmetį“, – drąsina prof. dr. D. Serapinas.
Kaip palengvinti nėštumą ir sumažinti riziką?
Gydytojo genetiko teigimu, jei nuspręsta vaikelio susilaukti esant bent 35-erių arba jei būsimajam tėčiui yra daugiau nei 42-eji, būtina apsilankyti pas genetikos specialistą ir atidžiai susipažinti bei įvertinti visas galimas rizikas. „Šiandien mokslas jau yra tiek pažengęs, kad, pavyzdžiui, genetinį tyrimą nėščiajai galima atlikti net nuo 9 savaitės, o vietoje kelių genetinių tyrimų atlikti vos vieną – tai ypač svarbu vyresnėms būsimoms mamoms, kadangi sumažinus tyrimų skaičių, sumažėja ir rizika jų metu pakenkti kūdikiui, be to, sužinoma kur kas daugiau informacijos, tad galima iš anksto pasiruošti“, – pastebi gydytojas genetikas.
Šiuolaikiniai nėščiųjų tyrimai vaisiaus genetines ligas leidžia nustatyti beveik 100 proc. tikslumu, kai, pavyzdžiui, ankstesnių neinvazinių tyrimų patikimumas siekė 60–85 proc. „Natera Panorama“ tyrimai leidžia nustatyti, ar vaisius neturi dažniausiai pasitaikančių chromosominių ligų – Dauno, Edvardso, Patau sindromo, taip pat – Ternerio ir triploidijos sindromo. Dar daugiau – tuo pačiu tyrimu galima išsitirti ir mikrodelecijas, t. y. iš mamos kraujo nustatyti net smulkiausius chromosomų sutrikimus ir diagnozuoti Praderio-Vilio, Angelmano, Di Džordžo, „Katės kniaukimo“ sindromus. „Šiuo metu būsimos mamytės gali rinktis iš bent kelių panašių tyrimų, tačiau jų tikslumas toli gražu nėra vienodas. Ypač svarbu įvertinti, ar tyrimo metu matuojama vaisiaus frakcija – tai svarbu todėl, kad nematuojant, galima neatskirti vaisiaus ir motinos DNR“, – perspėja gydytojas genetikas ir dalijasi džiugia žinia – pasaulyje jau pradėti atlikti tyrimai, praktiškai leisiantys aptikti visas genetines ligas – ir raumenų distrofiją, cistinę fibrozę ir kt.
O kad atsakomybė dėl mamos ir būsimo jos kūdikio sveikatos neliktų vien gydytojų genetikų rankose, prof. dr. D. Serapinas rekomenduoja stiprinti sveikatą ir savarankiškai, kiek įmanoma, sumažinti rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas gali turėti neigiamos įtakos vaisiaus raidai bei nervinio vamzdelio formavimuisi, tad rekomenduotina tris mėnesius iki nėštumo ir tris pirmuosius nėštumo mėnesius profilaktiškai vartoti folio rūgštį, bet nepiktnaudžiauti kitais maisto papildais, ypač žuvų taukais.
Aušra Grigaliūtė-Abišalė
