Artėjant vasarai, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su Lietuvos plaukimo federacija, LR Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos savivaldybių asociacija, norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į skaudžią skęstamumo problemą, vykdys akciją „Ar tu plauki?“. Akcijos metu bus siekiama padėti mokyklinio amžiaus vaikams į(si)vertinti savo plaukimo įgūdžius ir kartu su profesionalių trenerių pagalba nusistatyti realius mokėjimo plaukti lygius. Tokiu būdu užkertant kelią vienai iš pagrindinių skendimo priežasčių – jėgų pervertinimui.
Baseinai – saugi galimybė įsitikinti, ar moki plaukti
Jau antrus metus iš eilės organizuojamoje akcijoje tikimasi suvienyti Lietuvos baseinus ir švietimo įstaigas. Paskatinti didesnį jų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant įvertinti kuo daugiau vaikų plaukimo įgūdžius, sumažinti skęstamumą Lietuvoje.
Lietuvoje vaikų ir jaunimo skęstamumo rodikliai yra vieni didžiausių pasaulyje, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, ir nors situacija pamažu gerėja, tačiau tai yra ypač skaudi problema. Viena iš pagrindinių vaikų skendimo priežasčių – jėgų pervertinimas, todėl labai svarbu, kad moksleiviai dar iki vasaros pradžios suvoktų, kokius plaukimo įgūdžius turi.
Ką turi sugebėti mokantis plaukti vaikas?
Akcijos metu baseinuose bus vertinamas vaikų gebėjimas plaukti, prieš tai atlikus jų pačių ir tėvų apklausą apie turimus plaukimo įgūdžius.
Tik manantiems, kad moka plaukti vaikams (su tėvų sutikimu) pirmiausiai bus patikrinamas jų gebėjimas išsilaikyti vandenyje. Treneriui įvertinus, kad vaikas geba plaukti, toliau bus leidžiama atlikti konkrečius normatyvus: 5 sek. išsilaikyti vertikaliai, 5 sek. išsilaikyti horizontaliai ir plaukti nuo 25 m iki 200 m atstumą pasirinktu plaukimo stiliumi.
Plaukimas nuo 25 m iki 200 m atstumą – šių metų akcijos naujovė, suteiksianti daugiau informacijos tėvams, kiek realiai jų vaikai sugeba nuplaukti. Pasak Lietuvos plaukimo federacijos, 200 m yra ta riba, kurią turi gebėti nuplaukti mokantis plaukti vaikas. Gebėjimas nuplaukti ilgesnę distanciją, rodo gerą fizinį pasirengimą, didesnę ištvermę ir kartu geresnius plaukimo įgūdžius. Kuo toliau vaikas gali nuplaukti nesustodamas, tuo labiau didėja tikimybė išgyventi kritinėje situacijoje – netikėtai atsidūrus vandenyje – kas yra labai svarbu.
Akcijos rezultatai – vertinga informacija vaikams ir jų tėvams
Akcijoje dalyvavę vaikai gaus individualius pažymėjimus, kuriuose patys vaikai ir jų tėvai galės matyti ne tik įveiktus normatyvus, bet ir trenerių rekomendacijas. Šie apibendrinimai padės vaikams nepervertinti savo jėgų, o tėvams – sužinoti apie realius vaikų plaukimo įgūdžius ir užkirsti kelią gresiančioms nelaimėms: nepalikti jų vienų prie vandens telkinių, įspėti apie galimas grėsmes, o svarbiausia – patys ar su trenerių pagalba mokyti savo atžalas plaukti. Taip pat visi akcijoje dalyvavę vaikai gaus saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens atmintines.
Įvertinta per 600-ių šimtų vaikų plaukimo įgūdžiai
Praėjusiais metais, gegužę akcijoje „Ar tu plauki?“ dalyvavo 78 klasės ir 19 mokyklų, buvo įvertinti 647-ių mokyklinio amžiaus vaikų plaukimo įgūdžiai. Vertinimai vyko Lietuvos vaikų ir jaunimo centro; Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos; Visagino pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centro; Elektrėnų sporto, turizmo ir pramogų centro bei Anykščių Sveikatos oazės baseinuose.
Vaikų plaukimo mokytojai – tėvai ir atviras vandens telkinys
Akcijos metu nustatyta, kad didžioji dalis apkaustų vaikų – 64 proc. išmoko plaukti atvirame vandens telkinyje, o 68 proc. plaukimo mokytojai buvo jų pačių tėvai.
Anykščių sveikatos ozės baseine gebėjimo plaukti vertinimus atlikusi trenerė Evelina Navašinskaitė komentuoja, kad tokia situacija nėra labai bloga, tačiau tikrai ne skatintina. „Suprantama, kad tėvai kartais neturi galimybių leisti savo vaiką mokytis plaukti baseine kartu su plaukimo treneriu. Kaip bebūtų, jie dažniausiai patys neturi tinkamų plaukimo įgūdžių, todėl negali perduoti gerosios patirties ir savo vaikams. Išmokyti kapstytis kelis metrus vandenyje – nelygu mokėjimui plaukti“, – tvirtina E. Navašinskaitė ir priduria, – tokia situacija gali turėti labai liūdnų pasėkmių, susijusių su jų plaukimo įgūdžių pervertinimu“.
Vaikų drąsa ir plaukimo įgūdžiai vandenyje išnyksta
Per porą savaičių Lietuvos baseinuose buvo ištestuota 647-ių vaikų plaukimo įgūdžiai. Iš teigusiųjų, kad moka plaukti, 12 proc. nesugebėjo 5 sek. vandenyje išsilaikyti vertikaliai, 11 proc. – 5 sek. išsilaikyti horizontaliai, 20 proc. vaikų – nepavyko nuplaukti 25 m be pagalbinių priemonių. Deja, 3 proc. vaikų apskritai nebuvo leista dalyvauti plaukimo įgūdžių vertinime, po pirminio patikrinimo vandenyje.
Šalčininkų tūkstantmečio gimnazijos baseine vaikų gebėjimus testavęs plaukimo treneris Kęstutis Pileckas teigia, kad tokia situacija yra akivaizdus galimybių pervertinimas. Su savarankiškai, tėvų mokomais plaukti vaikais dažniausiai yra nekalbama apie galimas grėsmes vandenyje ir prie vandens. Vaikai ką mato, tą daro – jiems sunku įvertinti realią situaciją. „Netinkamai išmokyti plaukti vaikai nebijo tik vandens, bet nesugeba įvertinti savo galimybių, todėl atsiranda didelė grėsmė neįvertinti jų atvirame vandens telkinyje“, – teigia K. Pileckas.
Visagino pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centre vykusius testavimus stebėjęs treneris Nikolajus Miščenko sako, kad didelė dalis vaikų apskritai plaukimą suvokia kaip paprastą veiksmą. „Tikisi atlikti kuo greičiau ir kuo paprasčiau. Tik pabandę sužino, kad nėra pajėgūs.“ – dalinasi pastebėjimais treneris. Pasak N. Miščenko, optimalus variantas galėtų būti, kad vaikus nuo pat pradžių mokytų treneriai, o ne tėvai. Kadangi permokyti jau savus plaukimo įsitikinimus turinčius vaikus, yra gerokai sudėtingiau. Ne tik dėl turimų įsitikinimų, bet ir sumažėjusios vaikų motyvacijos – manymo, kad jie viską moka.
Mokymas plaukti – turėtų būti privaloma pamoka mokyklose
Akcijoje kartu su savo ugdytiniais dalyvavusi Vilniaus Viršuliškių mokyklos pedagogė Daiva Gaidanienė teigė, kad vaikų noras dalyvauti akcijoje ir realiai išsitestuoti plaukimo įgūdžius buvo labai didelis. „Žinoma, nemaža dalis jų atsisakė, pasikalbėję su tėvais ir supratę, kad baseinas – tai nėra tvenkinys iki kelių, kuriame galima žaisti ir nejausti baimės skęsti“, – sakė pašnekovė.
„Džiugu, kad akcijos metu vaikai ne tik sužinojo realius savo plaukimo įgūdžius, bet ir ėmėsi veiksmų. Iš klasės keli, silpnesnius plaukimo įgūdžius turėję vaikai, ryžosi lankyti plaukimo užsiėmimus, o vienas, paskatintas trenerio, ėmė siekti profesionalaus plaukiko karjeros.“ – pasakojo į testavimus vaikus lydėjus D. Gaidanienė. Anot pedagogės, tokio pobūdžio akcijos turėtų vykti dažniau, o mokymas plaukti – tapti privaloma pamoka mokyklose.
Akcijos organizatoriai tikisi, kad ateityje galės tęsti „Ar tu plauki?“. Po nedidelį žingsnį, kartu su skęstamumo problemai neabejingais baseinais, sukurti efektyvią skęstamumo prevenciją, o vėliau – galbūt ir veiksmingą skęstamumo problemos sprendimą.
Moksleivių klasių, norinčių dalyvauti „Ar tu plauki?“ akcijoje, ir baseinų, norinčių prisidėti prie jos, registracija vyksta iki 2017 m. balandžio 20 dienos, el. p. sveikatingumas @lvjc.lt. Akcija vyks gegužės 2–26 dienomis, prie akcijos prisidėsiančiuose baseinuose visoje Lietuvoje.
Jūratė Janavičienė
Lietuvos vaikų ir jaunimo centras
