Ne mažiau už garsiuosius olando Vincento van Gogo paveikslus yra žinomi jo biografijos fragmentai: istorikai iki šių dienų ginčijasi dėl tikslios jo mirties priežasties, kiti – bando paaiškinti nupjautos ausies fenomeną. Pastarasis, pasak meno pedagogų, labiausiai šokiruoja ir itin įsirėžia moksleivių atmintyje. Pateikiame keletą įdomių faktų, kuriuos, ekspertų teigimu, verta ir įdomu žinoti kiekvienam.
Muziejus. Didžiausia dailininko tapybos darbų ir piešinių kolekcija yra van Gogo muziejuje Amsterdame, istorinėje muziejų aikštėje. Muziejus buvo atidarytas 1973 metais ir iki šiol yra vienas lankomiausių objektų mieste. Jame eksponuojami žymiausi van Gogo darbai – „Saulėgrąžos“, „Miegamasis“, „Bulvių valgytojai“ ir kiti. Ne kartą garsiuosius menininko darbus bandyta pavogti, pavyzdžiui, 1991 metais vagys, iš kurių du buvo muziejaus prižiūrėtojai, pavogė 20 paveikslų. Tiesa, jau po pusvalandžio jie buvo sulaikyti.
Brangiausias paveikslas. 3 minutės – per tiek laiko buvo parduotas brangiausias van Gogo paveikslas „Gydytojo Gošė portretas“. Jį 1990 metais aukcione įsigijo japonų verslininkas, paklojęs 82,5 mln. JAV dolerių. Šį kūrinį van Gogas nutapė paskutiniaisiais savo gyvenimo metais – Polis Gošė buvo asmeninis jo gydytojas ir prižiūrėjo van Gogą iki mirties. Gydytojas mėgo meną ir atlygį už savo paslaugas mieliau priimdavo paveikslais. Van Gogas nutapė dvi portreto versijas.
Meilė moterims. Teigiama, kad į depresiją ir šizofreniją V. van Gogą ypač pastūmėjo ir nesėkmingi santykiai su moterimis. Pirmąją psichologinę traumą jis patyrė po to, kai pirmoji pamilta moteris atsisakė tekėti. Vėliau jis persekiojo savo pusseserę, dėl kurios buvo liguistai pamišęs, o kartą, jos tėvų reikalaudamas pasimatyti su ja, po lempos liepsna savąją ranką degino tol, kol neteko sąmonės. Tokiais poelgiais jis gąsdino ir liūdino artimuosius. Netoleravo jie ir kito dailininko pasirinkimo – van Gogas pamilo besilaukiančią ir jau dukterį turinčią prostitutę. Apsigyvenęs kartu menininkas gailėjo jos ir stengėsi sukurti šeimą, tačiau santykiai tik prastėjo ir galiausiai baigėsi. Vėliau dailininkas tik kartais apsilankydavo viešnamiuose, apie kuriuos kas kartą rašydavo savo broliui laiškuose.
Norėjo tapti dvasininku. V. van Gogas gimė ir augo pastoriaus šeimoje, tad nuo mažens turėjo polinkį į teologiją. Kartą, po pirmų nesėkmingų santykių su moterimi, jis visiškai pasinėrė į Biblijos skaitinius ir metė bet kokius tapymus. Būdamas 25-erių metų, savo laiškuose broliui jis rašė, kad tvirtai apsisprendė tapti dvasininku ir dailė jam tik kliudo. Kurį laiką jis pamokslavo, tačiau visiškai nuskurdo ir, raginamas artimųjų, nusprendė vėl tapyti.
Laiškai broliui. Artimiausią ryšį V. van Gogas turėjo su broliu Teo. Jam dailininkas nuolatos rašė laiškus, kuriais po kūrėjo mirties pradėta ypač domėtis. XX a. pradžioje pasirodė ištraukos iš laiškų, įvairios publikacijos, o rašytojai ėmėsi plunksnos. Vienas tokių – Irvingas Stounas. Jis 1934 m. išleido romaną „Gyvenimo geismas“, kuriame – dailininko gyvenimo etapai. Vėliau pagal šią knygą buvo pastatytas filmas, pelnęs „Oskarą“.
Garsusis kambarys. Vienas garsiausių van Gogo nutapytų paveikslų – „Miegamasis“. Jį jis nutapė gyvendamas Arlyje, pietų Prancūzijoje 1889 metais. Čikagos meno institutas pagal šį olandų dailininko paveikslą sukūrė realų kambarį. Tai yra ideali kambario kopija, kurioje viskas tobulai atkartota: baldų išdėstymas, sienų ir grindų spalvos. Įdomu tai, kad kiekvienas norintis galėjo išsinuomoti ir permiegoti jame, užsisakęs tinklalapyje „AirBnB“. Tiesa, už tai paklojęs vos 10 JAV dolerių.
Šlovė po mirties. Dailininkas yra pasakęs: „Niekaip negaliu parduoti savo paveikslų, tačiau ateis laikas, kai žmonės supras, kad jie verti daugiau nei dažai.“ Tačiau pripažinimo jis sulaukė tik po mirties, o kūryba inspiravo daugybę dailininkų, teatro režisierių. Šių dienų menininkai jo kūrybą interpretuoja savaip, kas kartą ją visuomenei pateikdami vis kitokia forma. Viena originalesnių idėjų – multimedijos paroda „Van Gogh. Life in Art“, kurioje jo kūriniai eksponuojami skambant specialiai parinktai klasikinei muzikai. Pavyzdžiui, klasikų kūriniai – P. Čaikovskis, 5-oji simfonija, 1 dalis; M. Ravelis, Koncertas fortepijonui ir orkestrui sol major, 2 dalis; M. Ravelis, choreografinė poema orkestrui „La Valse“; K. Debiusi, „Fauno popietė“; K. Sen Sansas „Žvėrių karnavalas. Akvariumas“; G. F. Hendelis „Sarabanda“ iš siuitos nr.11 ir kiti – buvo atrinkti, kad kuo geriau atspindėtų V. van Gogo gyvenimo ir kūrybos etapus. Tokiu moderniu būdu priartinti meną prie žmonių prieš 6-erius metus sugalvojo australai. Įdomu tai, kad itin daug dėmesio paroda sulaukė dėl meno terapijos poveikio. Lankytojai atvyksta siekdami edukacinio pasitenkinimo ar pramogos, o išeina tarsi po atpalaiduojamosios terapijos – nusiraminę, akimirkai pamiršę dienos rūpesčius. Pasak psichologų, tokių parodų lankymas yra puiki alternatyva tiems, kurie negali pasinaudoti specialistų paslaugomis.
Apie parodą
Per savo neilgą kūrybinę karjerą Vincentas van Gogas sukūrė neįtikėtinai daug vertingų kūrinių – daugiau nei 850 drobių ir bemaž 1300 darbų ant popieriaus. Jo paveikslai šiandien – vieni brangiausių ir geidžiamiausių bet kuriame meno vertybių aukcione. Po dailininko, besiblaškiusio tarp genialumo ir beprotybės, mirties praėjus 125 metams, daugelyje Europos šalių buvo surengtos parodos „Van Gogh. Life in Art“, skirtos van Gogo kūrybai. Paroda vyks iki balandžio 30 dienos prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“.
