Pasak ekspertų, dažni atvejai, kai paukščiai dėl pernešamų ligų, teršiamos aplinkos yra laikomi kenkėjais. Žalą patiria ne tik daugiabučių gyventojai, bet ir ūkininkai, maisto pramonės įmonės, naujų namų savininkai, bažnyčios, biurai ir kt.
„Paukščiai yra ornitozės, paukščių tuberkuliozės, histoplazmozės ir kt. ligų platintojai. Gyventojai, kurių balkonuose, pastogėse naminiai karveliai susisuka lizdus, dažnai kenčia nuo kailiavabalių, blusų, plunksnagraužių ar net paukštinių erkučių. Naminių karvelių susitelkimo, perėjimo vietos – tai mikrogrybelių, histoplazmozės sukelėjų, židiniai. Žmogus gali užsikrėsti įkvėpęs šių grybelių sporų“, – atkreipia dėmesį UAB „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.
Kokia žala?
Šiuo metu vyksta intensyvi grįžtančių paukščių migracija. Jos metu labai dažnai paukščiai, tokie kaip kirai, savo poilsio vietomis pasirenka pastatų plokščius stogus. Per keletą savaičių ant pastatų susirenka didelis kiekis įvairių šiukšlių (jas paukščiai prineša iš maitinimosi vietų), plunksnų ir išmatų. Visos šios „gėrybės“ užkemša lietaus vandens nutekėjimo latakus ir aišku – užteršia visą stogą.
„Netgi daugumos žmonių mėgstami paukščiai, tokie kaip kregždės, gali sukelti tam tikrų problemų. Kregždės sugaudo labai daug skraidančių žalingų vabzdžių, tačiau šie sparnuočiai savo lizdus lipdo ant pastatų sienų ir jas teršia. Be to, kregždžių lizdai yra vieni iš labiausiai užkrėstų įvairiais parazitais: blakėmis, blusomis, kailiagraužiais, erkutėmis, kraujamusėmis, kurie sėkmingai veisiasi lizduose, vėliau gali persikelti ir į žmogaus patalpas“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas.
Ūkininkai, nesiimdami prevencijos, rizikuoja derliumi – po patalpas skraidantys paukščiai išmatomis teršia grūdus, produkciją. Ši problema ypač opi ekologiškuose ūkiuose, kur keliami itin aukšti reikalavimai ne tik maisto kokybei, bet ir sandėliavimui. Maisto gamintojai, neužtikrinę tinkamos apsaugos nuo paukščių, rizikuoja salmoneliozės infekcija – paukščių išmatose vystosi salmonelės bakterijos.
Kaip plinta ligos?
Užsikrėsti paukščių platinamomis ligomis galima per išmatas, plunksnas ir lizdus.
„Virusai, mikrogrybeliai, bakterijos knibžda išmatose, negyvų paukščių plunksnose, lizduose. Ligų sukėlėjai gali patekti įkvėpus oro, suvalgius užkrėstą maisto produktą, atsigėrus užkrėsto vandens. Kuopiant paukščių mėšlą, šiukšles, negyvus kūnus, plunksnas, reikėtų tinkamai apsirengti: naudoti gumines pirštines, respiratorių. Rekomenduojama neleisti vaikams žaisti pievose ar aikštėse, kur lankosi balandžiai , kirai “, – perspėja ekspertas.
Kokių priemonių imtis?
Įstatymai saugo sparnuočius – jų naikinti negalima netgi tada, kai jie lizdą susisuka balkone, gamyklos patalpoje ar parduotuvės ventiliacijos angoje. Jeigu jau paukštis spėjo susukti lizdą ir peri, jo trikdyti negalima – reikia palaukti, kol paukščiai išaugins jauniklius ir paliks lizdus. Svarbu imtis prevencinių priemonių – laiku užkirsti kelią paukščiams patekti į patalpas ar sukti lizdus pastatuose.
„Žaloti paukščių negalima. Jei ardysite lizdus, statysite spąstus, dėsite nuodus, šaudysite paukščius ar kitaip juos žalosite, galite būti nubausti. Rekomenduojama ant palangių, plieno sijų, vamzdynų, oro kondicionierių, iškabų ir pan., tvirtinti spyglius, stogų, skulptūrų apsaugai naudoti specialius tinklus. Vietose, kur nepageidaujami kregždžių lizdai, galima tvirtinti specialius spyglius ar tinklelius. Apsaugant stogus nuo kirų ar varninių paukščių būriavimosi tvirtinamos specialios vielos arba iškeliami tinklai“, – pataria L. Grigaliūnas, UAB „Dezinfa“ kenkėjų kontrolės ekspertas, ir atkreipia dėmesį, kad dažnai būna taip, kad žmonės patys kuria palankias sąlygas paukščiams: beria lesalą, balkone laiko senus baldus, dėžes, tačiau, kai šie giesmininkai apsigyvena jų balkone, tai tampa problema.
KRISTINA STRAKAUSKIENĖ
Rinkodaros vadovė
