Sena vinjetė. Tolimos jaunystės nuotrauka. Iš vinjetės nuotraukų į mus žvelgia jaunuoliai, pilni svajonių apie gražią ateitį ir numatytą, tačiau neįvyksiantį susitikimą po 10 metų...
Tai Mažeikių valstybinės gimnazijos IV laidos abiturientai. 1930 metai. Visa Lietuva švenčia Vytauto Didžiojo 500 metų mirties jubiliejų. Ta proga vinjetės viršuje, kairiajame kampe, Vytauto paveikslas. Apačioje, vinjetės kairėje pusėje, Mažeikių gimnazijos pastato vaizdas ir ties juo užrašas „ MENENHOTE 1940-VI-18 “, primenantis, jog buvę abiturientai visi maloniai kviečiami susitikti po 10 metų. Apačioje, dešiniajame kampe, žinomo Mažeikiuose fotoateljė savininko J. Gurvičiaus, vėliau nacių sušaudyto, pavardė.
Prabėgo dešimtmetis. Buvę mokslo draugai ruošėsi susitikimui. Kaune, Laisvės alėjoje, to meto žymiame restorane „Metropolyje“, buvo užsakyta vakarienė. Moterys pasidarė šukuosenas. Deja, 1940 metų birželio 15 d. sovietų tankai, vikšrais ardydami asfaltą, nuropojo Kauno gatvėmis. Nusistovėjęs gyvenimas griuvo. Numatytas susitikimas nebeįvyko, ir „Metropolio“ restorano administracija sąžiningai grąžino piniginį užstatą.
Įvairiai susiklostė gimnazijos mokytojų ir buvusių abiturientų likimai Lietuvą užgriuvus karo audroms ir okupacijoms
Iš kairės vinjetės pusės nuo viršutinės eilės matyti: gimnazijos direktorius Stasys Totorius, griežtas ir reiklus matematikas. Vėliau buvo iškeltas į Marijampolės gimnaziją; vicedirektorius, kantrus ir tolerantiškas Prancūzijos vokietis Renė de La Croix. Mokė vokiečių kalbos. 1941 m. repatrijavo į Vokietiją; gamtos mokslų mokytojas Julius Šlekys, mokykloje dirbo 36 metus ir mokė kelias mažeikiškių kartas; piešimo mokytojas Pranas Brazdžius, garsėjęs savo keramikos dirbiniais; muzikos mokytojas Karolis Pukevičius, vargonininkas, chorvedys, kultūrinio gyvenimo Mažeikiuose organizatorius, sovietų represuotas; Povilas Tautvaišas, higienos dėstytojas, Mažeikių apskrities vyr. gydytojas, vėliau vyriausias apskrities ekspertas, žinomo JAV šachmatininko Povilo Tautvaišo tėvas, sovietų represuotas.
A. Baronaitė, baigė Meninio sporto mokyklą Vienoje, Austrijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno Australijoje; seserys Hofmanaitės: Irena Hofmanaitė-Cifavičienė pasitraukė į Vokietiją, Valerija Hofmanaitė-Remienė po karo gyveno JAV; Genutė Pilinkaitė-Juodelienė, baigė VDU, odontologė, 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Australijoje. Jos brolis Vladas Pilinka žuvo Archangelsko lageryje 1943 m.; Valerija Semenavičiutė-Damašienė, ištremta prie Laptevų jūros 1941 m.; Juozas Remys, poeto Doniaus Remio brolis, simfoninio orkestro kūrėjas Mažeikiuose vokiečių laikais, pasitraukęs gyveno Čikagoje;
Steponas Kenstavičius-Kęsgaila, 1941 m. sukilėlis Dapšių kaime, 1942–1944 m. Kauno burmistras. Mirė 1971 m. Monrealyje, Kanadoje. Juozas Liutkus, gydytojas, vokiečių mobilizuotas į Vermachtą. Grįžęs dirbo rentgenologu Mažeikiuose. Žmona su sūnumi pasitraukė į Vakarus. Jo brolis Antanas Liutkus prieškaryje buvo Lietuvos diplomatas Prancūzijoje; Jadvyga Gustaitė-Pupšienė, papasakojusi savo sūnui Vytautui Pupšiui šiuos atsiminimus (Vytauto Pupšio tėvas Konstantinas Pupšys buvo Mažeikių gimnazijos direktorius 1945 m.). Kitų likimai nežinomi.
Albertas RUGINIS
Vinjetės nuotrauka iš Vytauto Pupšio asmeninio archyvo