Konkursai, reitingai, čempionatai ir kitokios varžybos šiais laikais madingos. Mokame palyginti šalis pagal pajamas, išlaidas, dainas, oro grynumą ar korupcijos lygį. Neseniai Europoje madingų reitingų šeimą papildė dar viena naujiena – vadinamasis Nanny indeksas, parodantis kiek šalies vyriausybė – per įstatymus, kainas bei mokesčius – daro įtaką savo piliečių valgymo, gėrimo bei rūkymo įpročiams. Aišku, reguliuoja, matyt, norėdama gero – kad žmonės mažiau sirgtų ir gražiau atrodytų, tačiau ar valstybinis reguliavimas tikrai yra panacėja nuo tų vadinamų „nuodėmės ligų“, kurias sukelia nesveikas maistas, nesaikingas gėrimas bei rūkymas?
Situacijos analizė atlikta visose 28 (dar!) Europos Sąjungos šalyse. Jos vertintos pagal tris vienodai reikšmingas kategorijas – alkoholio, tabako ir maisto reklamos, įsigijimo, viešo vartojimo ir pan. ribojimą, o galutinis rezultatas – trijų vertinimų suma. Autoriai pažymi, kad netyrė, ar priimtų įstatymų yra griežtai laikomasi, kiek minėtoms nuodėmėms turi įtakos kontrabanda ar juodoji rinka. Neseniai paskelbti rezultatai (besidomintiems siūlau apsilankyti nannystateindex.org) rodo, kad valstybinio reguliavimo „tramdomieji marškiniai“ labiausiai suveržti Skandinavijos šalyse. Suomija ir Švedija pirmauja sąraše, po jų seka britai, airiai ir vengrai. Čia daugiausia apribojimų įsigyjant ir vartojant alkoholį bei tabako gaminius, o taip pat kai kuriuos maisto produktus. Lentelės gale – Čekija, Vokietija, Liuksemburgas. Čia pirkti ir vietoje vartoti mažiausiai kliūčių. Nekantraujantiems pranešu, kad Lietuva – 7 iš 28, t.y., arčiau tų, kuriose valstybė gana drąsiai reguliuoja laisvę pirkti ir vartoti nuodėmių ligas sukeliančias priemones.
Kaip visa tai atrodo gyvenime? Vienoje iš lyderių – Švedijoje – valstybė turi alkoholio prekybos monopolį, uždrausta jo reklama per TV bei radiją, nereklamuojami kai kurie žalingais laikomi maisto produktai. Apribojimai tabako gaminiams kiek mažesni – atskiros patalpos rūkymui, reklamos draudimas ir kitos mums taip pat pažįstamos priemonės. Elektroninės cigaretės priskiriamos medikamentams, tad jas įsigyti nėra labai paprasta. Beje, švedai Europos Sąjungoje yra bene mažiausiai rūkanti tauta. Suomiai žengė dar toliau – gerokai riboja saldumynų, šokolado, energetinių gėrimų vartojimą. Vadinamieji „cukraus bei riebalų“ mokesčiai įvesti taip pat Prancūzijoje, Danijoje, Vengrijoje.
Lentelės gale kai kurios šalys atsidūrė daugiausia todėl, kad netaiko jokių apribojimų nesveikiems maisto produktams bei elektroninėms cigaretėms. Didesnė ar mažesnė alkoholio bei tabako kontrolė yra visose šalyse. Mažiausia alkoholio vartojimo priežiūra Ispanijoje, didžiausia – jau minėtoje Suomijoje. Rūkaliams lengviausia Čekijoje, sunkiausia – Jungtinėje Karalystėje. Dvylikoje Sąjungos šalių kol kas niekaip neribojamos elektroninės cigaretės, keturiolikoje – maisto produktai.
Lietuvoje alkoholio kontrolės lygis panašus į slovėnų, ir šiek tiek mažesnis nei latvių ar estų. Rūkalių gyvenimas Lietuvoje nedaug kuo skiriasi nuo belgų, ispanų ar mūsų Baltijos kaimynų. Vis tik, „tramdydami“ elektronines cigaretes bei energetinius gėrimus, lietuviai Nanno indekso lentelėje kaimynus šiek tiek lenkia. Apibendrintame sąraše esame septinti, tačiau pagal alkoholio kontrolę – dešimti, pagal tabako kontrolę – keturiolikti. Yra apie ką pagalvoti.
Indeksą sudarė laisvosios rinkos šalininkų organizacija „Epicenter“. Politikai, gamintojai ir prekybininkai aptariamojo indekso kontekste nesutaria, kas čia gerai, kas blogai. Vieni teigia kovojantys už sveikatą, kiti atrėžia, kad negalima riboti žmonių teisės rinktis. Netgi rinktis nuodėmę. Duomenų analizė nerodo, kad valstybinio reguliavimo šalyse žmonės tikrai gyvena ilgiau, daugiau uždirba ar nėra nutukę. Matyt, tai nors ir reikalingas, bet ne vienintelis būdas sveikos gyvensenos propagavimui.
Egidijus Vareikis, LR Seimo narys