Kalbėti apie priklausomybę sunku tiek pačiam šia liga sergančiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Sunku apie tai atvirai kalbėti su šeimos nariais, draugais, darbdaviais. Dar daugiau klausimų kyla bendraujant su vaikais – kaip nepristigti žodžių, kurie kuo tinkamiau atskleistų šią skaudžią temą? Priklausomų žmonių vaikams, broliams bei seserims ar anūkams gali būti sunku suvokti šį procesą. Kalbantis tokia keblia tema svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, būti kiek galima sąžiningam, akcentuoti siūlomą pagalbą bei bendravimo svarbą ir numatyti sunkumus, kurie kyla daugeliui vaikų, augančių greta priklausomybės ligomis sergančių asmenų.
Atsižvelgti į amžių
Priklausomybė yra viena tokių temų, kurią kartais sunku suprasti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Kalbantis su vaiku apie priklausomybę, su kuria susiduria vienas ar abu jo tėvai, brolis, sesuo ar kitas šeimos narys, svarbu atsižvelgti į vaiko amžių bei pasirengimą suprasti tokį sudėtingą klausimą. Kalbantis su mažesniais vaikais priklausomybę geriausia apibūdinti kaip prastą savijautą, negalavimą. Vyresniems vaikams jau galima pateikti daugiau detalių apie priklausomybę, bet derėtų nepersistengti, kad informacijos gausa nesutrikdytų vaiko. Jūsų kalbėjimo būdas ir nusistatymas taip pat labai svarbu. Kuo priklausomybės problema arčiau vaiko, tuo stipriau vaikas gali išgyventi dėl savo šeimos nario, jausti liūdesį ir pyktį – padėkite jam suprasti jo paties ir jo šeimos nario jausmus nepridėdami papildomų neigiamų atspalvių.
Atvirumas
Vienas svarbiausių aspektų kalbantis apie priklausomybę su vaiku – tai atvirumas. Tie, kurie kovoja su priklausomybe, patys dažnai jaučiasi sutrikę ar gėdijasi savo būklės, net jei tuo metu nevartoja svaiginančių medžiagų. Nors nebūtina dalytis menkiausiomis detalėmis apie priklausomybę, svarbu kalbėti kuo sąžiningiau. Vaikas turi jausti, kad šalia yra žmogus, kuriam gali atvirai išsakyti rūpestį dėl priklausomybe sergančio artimojo. Priklausomybe segantis asmuo turėtų prisiimti atsakomybę už savo klaidas, ypač vaikams padarytą žalą.
Alkoholikų ir narkomanų vaikams būdinga nemaža dalis tų pačių simptomų ir tiek vieniems, tiek kitiems dažnai kyla pasitikėjimo problemų, kai kalbama apie priklausomybę. Jei priklausomas žmogus ryžtasi gydymui ir kurį laiką priverstas praleisti ne namie, svarbu vaikui tai paaiškinti. Jei toks asmuo dar nesiryžo gyventi be svaigalų, svarbu vaikui sąžiningai įvardyti padėtį. Visiškai suprantamas noras apsaugoti vaiką nuo tam tikros informacijos ar skausmo, kurį galėtų sukelti žinojimas apie priklausomybės faktą. Tačiau jei vaikui padėsime suprasti priklausomybės problemą ir atvirai kalbėsime apie jo patiriamą tikrovę, vaikui tikrai bus daugiau naudos.
Palaikymas ir bendravimas
Jeigu jums teko uždavinys kalbėti su vaiku apie priklausomybę, nebijokite ieškoti pagalbos – ar tai būtų anoniminių alkoholikų grupė, ar atsakymų į jums kilusius klausimus paieška internete. Ieškodami atsakymų apie priklausomybės procesą jūs taip pat galite pasitelkti į pagalbą patį vaiką. Parodykite vaikui, kad jis nėra paliktas vienas dorotis su šia problema ir turi palaikymą.
Septyni teiginiai
JAV Nacionalinė alkoholikų vaikų asociacija (www.nacoa.org) ragina supažindinti vaikus su septyniais teiginiais apie priklausomybę (angl. The Seven C’s), savotiškomis gairėmis gyvenant su priklausomybe sergančiu artimuoju. Daugelis vaikų linkę save kaltinti dėl daugelio problemų, su kuriomis susiduria jų tėvai ar kiti mylimi asmenys. Šie septyni teiginiai jiems padeda suprasti, kad tai ne jų kaltė ir kad jie negali to pakeisti, taip pat – kaip svarbu pasirūpinti savimi.
- Aš to nesukėliau
- Aš to negaliu išgydyti
- Aš to negaliu kontroliuoti
- Aš galiu savimi pasirūpinti
- Neslėpdamas savo jausmų
- Sveikai gyvendamas
- Ir save mylėdamas
Šie teiginiai ypač svarbūs, nes nurodo problemas, su kuriomis dažnai susiduria tokioje padėtyje atsidūrę vaikai. Jie dažnai išgyvena kaltę, jaučiasi bejėgiai, juos dažnai smukdo žema savivertė – ir šie septyni teiginiai atliepia šias problemas.
Įvairaus amžiaus vaikams išties sunku suprasti, kodėl jų mylimas žmogus ar žmonės yra priklausomi nuo tam tikrų žalingų medžiagų. Žinant, kokia tai opi tema ir kaip jautriai ji išgyvenama, paaiškinti šiuos dalykus vaikui – išties sunkus uždavinys. Laimė, vaikai supranta kur kas daugiau, nei dažnai manome. Suaugusieji neretai būna perdėm atsargūs su vaikais, kadangi vyrauja įsitikinimas, esą kai kurių dalykų jiems nevalia žinoti. Kai kuriais atvejais tai gali būti tiesa – tačiau atvirumas dažnai išties geriausia politika. Išsivaduokite nuo priklausomybę kaustančios stigmos ir drauge su vaikais aptarkite sudėtingus šios temos aspektus. Tik būtinai atsižvelkite į jų amžių, būkite sąžiningi, išreikškite palaikymą, padrąsinkite atvirai kalbėti ir pasiūlykite būdų, kaip dorotis su sunkumais. Kalbėtis sunku, bet be galo svarbu.
Vertė Dangė VITKIEĖ
Paweł KUCZYŃSKI. Priklausomybė
