Dar prieš prasidedant adventui, laukdami Jėzaus gimtadienio, mes šeimoje pasigaminam advento kalendorių. Jame – kiekvienai advento dienai surašytos gerų darbų užduotėlės. Močiutei labiausiai patinka, kai užduotėlės siūlo padaryti gerą darbą jai: vienais metais padarėm siurprizą, iškepdami močiutei pyragą, kitais metais slapčia papuošėm Kalėdoms jos kambarį. Būna užduotėlių ir visai šeimai – tai drauge papuošti eglutę ar, iškepus sausainių, nuvežti prie bažnyčios ir išdalinti elgetaujantiems.
Kūčių vakarą, po visos dienos tvarkymosi, šeima susirenka prie stalo. Užgesina šviesą ir palieka tik vieną degančią žvakę. Močiutė užveda giesmę „Tyli naktis“. Paskui Jono ir Džiugo tėtis kiekvienais metais paruošia padėkos maldą, kurią skaito, dėkodamas už visus svarbiausius kiekvieno šeimos nario įvykius, o visi kartoja atliepą: „Nes tu esi mūsų Tėvas“.
Pirmiausia padėkojama už naują gimusį šeimoje narį, jei gimė, mat šeima gausi: „ Beveik kasmet sulaukiu naujo anūko“, – džiaugiasi vienuolikos anūkų močiutė Nijolė. „Šiais metais dėkojom už tai, kad aš išmokau žaisti šachmatais ir net mokyklos varžybose laimėjau“, – pasakoja Jonas. „O man svarbus šiais metais įvykis, kad perėjau mokytis į gimnaziją, ir už tai dėkojom“, – dalinasi Džiugas.
Po padėkos šeima kalba Tėve mūsų maldą. Paskui močiutė kiekvienam padalina po kalėdaitį. Pirmiausia kalėdaitis duodamas vyriausiam šeimos nariui – prosenelei, jai 92 metai. Ji pirmoji prie stalo pasako visiems palinkėjimą. Paskui visi iš eilės eina prie kiekvieno šeimos nario ir atsiprašo, susitaiko, padėkoja bei palinki, laužydami kalėdaitį. O tuomet valgo Kūčių vakarienę.
Vienais metais šeima paruošė krepšelį su prakartėlės veikėjais, kiekvienas traukė ir mėgino susieti savo praėjusius metus su ištrauktu personažu. Ir taip sudėliojom savo šeimos prakartėlę!
Po vakarienės visa šeima išskuba į savo parapijos bažnyčią su bendruomene švęsti Piemenėlių šv. Mišių ir džiaugtis Jėzaus gimtadieniu.