Įvairiai susiklostė gyvenimas toli nuo namų jau milijonui lietuvių. Ieškodami geresnio bei sotesnio gyvenimo savęs įprasminimui ir savirealizacijai, jie paliko gimtus namus.
„Būdas žemaičių“ savo pašnekovų klausė: „Kas turėtų pasikeisti Lietuvoje, kad jie sugrįžtų?“
Viktorija ir Marius Sabeckai (Norvegija)
Turėtų pasikeisti požiūris į žmogų, didesnė pagarba dirbančiam ir nesvarbu, kokias pareigas jis užima. Antra, atlyginimo ir paslaugų/prekių santykis. Galų gale reikalingos paprastos šypsenos, o ne tik neigiamos emocijos. Besąlygiškas ir vienodas įstatymų laikymasis, o ne, kaip dažniausiai būna: „Turiu pinigų ir esu teisus.“
Švenčių proga visiems linkime prasmingų ir svarių darbų! Drąsių idėjų, lengvos laimės rankos! Atvirumo viskam, kas nauja! Šilumos, jaukumo jūsų namams ir paties gražiausio Kalėdų stebuklo!
Inga Vizgaudytė (Dublinas, Airija)
Turėtų pasikeisti algų ir kainų santykis! Tarpusavio bendravimas. Dabar bijok ne taip pažiūrėti į praeivį arba ko nors paklausti. Vis dažniau pastebiu, kad dauguma žmonių Lietuvoje bei Mažeikiuose tiesiog nelaimingi ir nuoskaudas išlieja ant aplinkinių. Ir tas įsigaliojęs reikalavimas visur papildomo užmokesčio! Nesvarbu, kur eitum: poliklininka, ligoninė, teisėsauga ar turgus. Visur duok „į kišenę“ arba niekas su tavim nesikalbės.
Į Mažeikius ir Lietuvą tikriausiai nebegrįšiu, nes mano du sūnūs yra kito gymio, be to, čia jau esu įsitvirtinusi.
Namiškiams ir kraštiečiams linkiu, kad namai būtų pilni laimės, jaukumo, namų šilumos! Kad Kalėdų stebuklai išsipildytų ir kad Naujieji metai atvertų duris į naujų idėjų pasaulį, o visi išbandymai virstų didžiule Sėkme ir Laime!
Sigita Zabitytė (Alberga, Švedija),
Kai jau tiek metų esu čia, tai tikrai nesinori grįžti, kad ir kas pasikeistų. Čia turime viską: namus, darbus, galimybes keliauti ir pamatyti pasaulį. Galime nebeskaičiuoti kiekvieno cento ir savęs nevaržyti. Na, bet jei tebūčiau čia pragyvenusi tik kelerius metelius, tai gal dar ir pagalvočiau, žinoma, jei darbdavys Lietuvoje skaitytųsi su savo darbuotojais, nelaikytų juos už „š“ , kaip sakoma.
Neringa Vilimienė (Londonas, Anglija)
Lietuva yra tapusi kaip prabangus kurortas. Dėl grįžimo atgal, nėra likę jokio didelio noro ir optimizmo. Kažin, ar artimiausiu metu žmogus čia pasijus pilnavertis ir labai laukiamas. Vyriausybei mes neįdomūs, kainos ir pragyvenimas brangesnis nei visoje Europoje, o atlyginimai ir socialinės garantijos tiesiog pasityčiojimas. Jei J. Statkevicius sako, kad myli Lietuvą, bet jam jau „iki kaklo“ įgriso mokesčių sistema, tai taip gali pasakyti bet kuris tautietis.
Ką aš sugebu dirbti, Lietuvai irgi neįdomu. Kitame krašte sukūrėme lietuvišką šeimą, abu su vyru mažeikiškiu, turime gerus darbus, auginame dukrą ir sūnų, o Mažeikiuose mūsų niekas nelaukia, bent jau dabar.
Švenčių proga linkiu vis tiek kažkuo tikėti ir dėl to tikėjimo gyventi.
Auksė Zabitytė (Norrkoping, Švedija)
Pas mus viskas puikiai, kai mano sūnelis (2 mėn.) būna ramus, leidžia viską pasidaryti namuose. Mes lyg ir žadam pavasarį grįžti į Lietuvą, kai vaikiukas truputėlį paaugs, nes visgi mus jaunus dar traukia į namus. Bet kol kas negrįžtu, nes Lietuvoje bijočiau vaikutį auginti, būčiau finansiškai nesaugi. Tikrai grįžčiau, jei būtų atsižvelgta į jauną žmogų, suteiktas darbas. Mačiau skelbimų, kad ieško valytojų, bet būtina patirtis, rekomendacijos iš senųjų darbdavių, tiesiog apgailėtina. Kam valytojai rekomendacija, neaišku. Mano visi draugai tebėra Lietuvoje, aš myliu jos gamtą ir aplinką, randu kur nuvažiuoti, viską ten žinau. Švedijoje visgi jaučiuosi svetima. Ypač kai paprašai, kad su tavimi kalbėtų ne švediškai, o angliškai, tai iš karto nužiūri, kaip tu čia, jų šalyje, nekalbi švediškai.
Mažeikių žmonės! Linkiu kuo daugiau tolerancijos vienas kitam, pozityvo, pasitikėjimo savimi ir niekad nenustoti šypsotis. Mes juk lietuviai, lyg broliai ir seserys vienas kitam, tad vietoj surūgusių veidų dažniau parodykim šypsenas vienas kitam, ir gyvenimas bus mielesnis. Su šventėmis!!!
Kalbino Vytas ALEKNAVIČIUS
