Sunku sugalvoti geresnį laiką, kai kartu su ramiu snaigių šokiu šventiniame danguje gali pamatyti dar ir... angelus.
Žmonės nuo seno tikėjo angelais, jų galiomis ir šventa misija padėti. 2003 m. leidykla „Naujoji Rosma“ išleido „Angelų knygą“, o kiek dar žinome populiarių kūrinių, kuriuose „gyvena“ šie mistiniai dangaus sutvėrimai. Pasaulyje rasite sukurtą ne vieną kino filmą arba populiarias dainas (Kelly Family „An Angel“, 2006 m.) su tuo pačiu pavadinimu „Angelas“. Savo repertuare dainas turi ir lietuvių atlikėjai: Taja – „Angelas baltas“, „B`avarija“ – „Angelai“, Romas Dambrauskas – „Angelas“, Eglė Jurgaitytė – „Angelas“ ir pan.
Savitą angelų pasaulį gerai pažįsta mažeikiškė Birutė Kavaliauskienė, kuri yra sukaupusi kolekciją „Angelai“. Gruodžio 6 d., per Birutės gimtadienį, kolekcija pasipildė vėl...
Šiandien B. Kavaliauskienė yra mūsų pašnekovė.
– Kas buvo iki to?
– Baigusi mokyklą, pradėjau dirbti tuometinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ,,Žvaigždutė“ auklėtojos padėjėja, vėliau auklėtoja. Įstojau į ŠU Klaipėdos pedagogikos fakultetą. Studijų pabaigoje tuometinė direktorė pakvietė į l. d. ,,Saulutė“ dirbti direktorės pavaduotoja. Čia išdirbau 23 metus. Na, o dabar jau šeštus metus dirbu l. d ,,Bitutė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
– O šeima?
– Dukra ir sūnus jau suaugę, abu gyvena Vilniuje. Gintarė, baigusi grafinių komunikacijų dizaino studijas, dirba dizainere tarptautinėje kūrybinėje agentūroje TBWA-Vilnius. Sūnus Darius baigė informacinių technologijų studijas ir šiuo metu yra Anglijos banko „Barclays“ įstaigos „Rise Vilnius“ vadovas. Yra sukūręs šeimą, turiu anūkėlę Ameliją.
– Kokios mintys belaukiant Kalėdinio stebuklo?
– Kalėdos – labai laukiama šventė, bet tikrai ne dėl kažkokio stebuklo, o dėl to, kad į namus grįžta vaikai, visi kartu dalyvaujame šv. Mišiose, susėdame prie Kūčių, Kalėdų stalo. Kūčių stalui visada būna 12 patiekalų, o Kalėdų dieną skanaujame mano iškeptų mėgstamiausių pyragų: „Šimtalapio“ ir „Napoleono“, dovanojame vieni kitiems dovanas. Prieš Kalėdas mano angeliukai atgyja iki šiol, visada jais puošiu namus. Dabar mano namuose atsiranda dar ir kitas simbolis – obuolys. Jis taip pat man labai prasmingas. Jų jau turiu virš septynių dešimčių.
– Kaip ir kada Jūsų gyvenime atsirado angelai?
– Pirmąjį angelą, grojantį smuiku, gimtadienio proga padovanojo draugė Daiva. Tai buvo paprastas, mažas, bet labai subtilus ir mielas angeliukas. Jis buvo labai ypatingas, nes su jo ,,atėjimu“ į mano namus, gimė idėja rinkti angeliukus. Visgi idėja nebuvo atsitiktinė, ji labai asmeniška ir niekam niekada nesu to atskleidusi. Dar man labai svarbu buvo, kad visi angeliukai būtų po du. Jie galėjo būti vienodi arba bent kažkuo labai panašūs vienas į kitą. Daugelį metų juos dovanoja draugai, bendradarbiai, giminaičiai, mano vaikai. Kai pradėjau angelus rinkti, jie buvo pakankamai reti, tačiau, kai atsirado prekybos centrai, angeliukų prieš Kalėdas atsirado labai daug, šios idėjos atsisakiau. Niekada nepirkau visų jų iš eilės – dėl skaičiaus, jie turėjo būti man mieli ir kažkuo unikalūs bei ypatingi. Buvau surinkusi virš 100 eksponatų. Angeliukų susikaupė labai daug, pilna sekcija, todėl visus juos laikyti namuose buvo nepatogu. Didžiąją dalį sudėjau į dėžutes, kitą dovanojau geriems draugams ir giminaičiams. Prieš daugelį metų mano angeliukai pabuvojo Mažeikių muziejuje.
– Ar jūsų angelai skleidžia energiją, o gal tarp savęs šnekasi ir išdykauja?
– Tikrai taip. Angeliukų duetai labai ypatingi. Vieni jų – grojantys kažkokiu instrumentu, kiti – besimeilinantys vienas kitam, dar kiti – tiesiog papildantys vienas kitą, nes visi jie sudėlioti po du.
– Gal galite plačiau papasakoti apie įdomesnius angelus?
– Jų būta jų labai įvairių: pagamintų iš keramikos, porceliano, stiklo, smėlio ir net iš vaško. Visi jie dovanoti man kažkokia proga arba parvežti iš įvairiausių užsienio šalių: JAV, Anglijos, Austrijos, Čekijos, Estijos ir kt.
Bet vienas angeliukas man labai svarbus. Jį dovanojo vaikai gimtadienio proga. Kartu su angeliuku buvo atvirukas, ant kurio užrašyti man brangūs žodžiai: „Šis mažas angelėlis bus Jūsų, Mamyte, angelas sargas visą gyvenimą.“
– Jeigu būtumėt angelas?
– Labai sunku matyti, kaip kenčia vaikai: nuo karo, nuo jų atsisakiusių tėvų, sunkių gyvenimo sąlygų, patyčių, sunkių ligų. Norėčiau visiems padėti. Kartais aukoju balsuodama telefonu.
– Ar prisimenate vaikystės pasakas?
– Prisimenu vieną pasaką, kurią sekdavo mano dėdė apie stebuklingą staltiesę, kurią ištiesus atsirasdavo visokių valgių ir gėrybių. Mudvi su pussesere kiekvieną vakarą prašydavome jos tėčio pasekti šią pasaką ir net po keletą kartų.
Kalbino Vytas ALEKNAVIČIUS
Nuotr. iš asmeninio albumo
