Nors tradicija uždegti žvakių ant mirusiųjų artimųjų kapų atrodo giliai įsišaknijusi mūsų visuomenėje, iš tiesų ji nėra tokia sena, kaip gali pasirodyti. O tai, kas mums šiandien gali atrodyti tiesiog gražu ar pagarbos mirusiems ženklams, žvelgiant iš krikščioniškosios pozicijos, turi ir gilesnių prasmių.
Kunigas, liturgijos dėstytojas Artūras Kazlauskas sako, kad anksčiau krikščionys Lietuvoje žvakių per Vėlines nenaudojo, nes tai buvo pagoniško kulto dalis. Ir tik 19 a. pabaigoje situacija pasikeitė.
„Pirmiausia žvakes pradėta naudoti kaip Velykų žvakes, nuo kurių reikšmės ir svarbos atsirado ir Vėlinių žvakės. Juk Velykų žvakė – pati svarbiausia, nuo jos uždegamos visos kitos. Na, o Vėlinių žvakės visų pirma simbolizuoja Kristaus šviesą. Daugybė šviesų Visų Šventųjų dieną kapinėse – Kristaus prisikėlimo šviesos ženklas. Degančios žvakutės išreiškia viltį, kad krikščionys kelsis iš numirusiųjų ir turės amžinąjį gyvenimą“, – Vėlinių laikotarpio tradicijas komentavo A. Kazlauskas.
Panašu, kad tamsą nugalinčios šviesos simbolika išties yra aktuali, kai kalbame apie mirusiųjų atminimą. Nereikėtų pamiršti ir to, kad šiuo ypatingu rudens laikotarpiu tamsos laikotarpis vis labiau užgožia šviesųjį. Kad žmonėms svarbu Vėlinių naktį nušviesti savo artimųjų kapus, liudija ir tai, jog prieš šį laikotarpį žvakės yra perkamos išties gausiai.
Žvakes parduodančios bendrovės vadovas Tomas Ivanauskas sako, kad didelė dalis pirkėjų įsigyja net ne vieną dešimtį žvakių. Jis taip pat patvirtino, kad šioje srityje žmonės išlieka konservatyvūs ir jau daug metų pirkėjų poreikiai nesikeičia.
„Tai ypatinga diena metuose, todėl žmonės nori, kad ji būtų įsimintina. Vienam kapui perka po kelias žvakes, o kadangi prižiūrimų kapų turi ne po vieną, tai ir žvakių prireikia dažnai net ne vienos dešimties. Taip pat žmonėms labai svarbu, kad jos degtų ilgai, nes tai net ne viena atmintina diena, o visas laikotarpis. Todėl svarbu, kad visą tą laiką matytųsi, jog čia yra tam tikra gyvybė, kad kapas neužmirštas ir neapleistas“, - sakė T. Ivanauskas.
Pasak jo, labiausiai mėgstamos paprastos, santūrių formų kapų žvakės. Kai kurie mėgsta rinktis žvakes su keičiamais įdėklais, bet tokių nėra daug. Dažniausiai tai žmonės, kurie apsiriboja viena ar dviem žvakėmis ant kapo arba kuriems svarbi ekologija, nes nereikia kaskart išmesti daug stiklinių indelių nuo išdegusių žvakių.
„Žmonės mėgsta lietuviškas žvakes, nes importuotos – dažniausiai iš Lenkijos – ne visada būna kokybiškos. Įmantresnės, su ryškesniais papuošimais mūsų rinkoje taip pat neprigijo. Svarbi pirkėjams ir kaina, todėl į šiuos kriterijus ir orientuojamės“, - pasakojo žvakėmis prekiaujančios bendrovės vadovas.
Artėjant Visų šventųjų ir Vėlinių dienoms, visuomeninė organizacija „Lapkričio 2-osios draugija“ ragina ant savo artimųjų kapų degti po vieną žvakelę ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo.
Skaičiuojama, kad kasmet per šias dienas kapinėse paliekama apie 2 milijonus stiklinių žvakidžių.
„Esame nežaboto vartojimo visuomenė. Dėl to norime priminti žmonėms ir atkreipti jų dėmesį į tradicijos ekologinį aspektą. Visų šventųjų ir Vėlinių dienomis į kapines atnešame labai daug visokių daiktų ir, deja, tai tampa šimtais tonų atliekų“, – primena draugijos vadovas Valdas Kaminskas.
