Šiais metais minint Geologinio paveldo dieną kviečiame geriau pažinti Biržų–Pasvalio kraštą, kuris garsėja ypatingu savitumu. Dėl gipso tirpinimo požemyje čia formuojasi karstinės tuštumos, įgriuvus viršutiniams žemės sluoksniams susidaro karstinės įgriuvos, o žemės paviršiuje aptinkamos smegduobės. 

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, siekdami apsaugoti jaunus medelius nuo žvėrių, pradeda vienus svarbiausių darbų rudenį – medelių ūglių aptepimą repelentais. Repelentais apteptos pažeidžiamos jaunų medelių dalys – ūgliai, liemenys – atbaido elninius žvėris ir šernus savo kvapu bei skoniu. Repelento sudėtyje esančios medžiagos padaro medelių žievę ir ūglius graužti netinkamus. Kasmet miškininkai repelentais vidutiniškai aptepa 54 milijonus medelių arba 19-20 tūkst. ha miško želdinių plotą. Medeliai taip pat apjuosiami tvoromis ir individualiomis apsaugomis.

Šiomis dienomis yra puiki proga pasigėrėti būriais pilkųjų gervių – iš Žuvinto ežero gamtinio pažintinio tako, paukščių stebėjimo bokštelio ar tiesiog – nuo Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro apžvalgos aikštelės. Didžioji dauguma Žuvinto biosferos rezervate susirenkančių gervų nakvynei šiemet renkasi vos už kilometro nuo lankytojų centro – ne įprastose vietose aukštapelkėje ar liūnuose, o nušienautame augalijos sąžalyne Žuvinto ežero viduryje.

Kiekvieną rudenį lašišos ir šlakiai plaukia į nerštui tinkamas upes ir keliauja link nerštaviečių, todėl siekiant jas apsaugoti, nuo penktadienio įsigalioja sugriežtinti mėgėjų žvejybos reikalavimai. Svarbiausias pasikeitimas – nebeleidžiama paimti sugautų lašišų ir šlakių, šias žuvis sužvejoti bus leidžiama tik po jų neršto, nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d. 

Rugsėjį šalies miškai aidi ypatingomis melodijomis, o tiksliau riaumojimais – kai miškų karaliai elniai įnirtingai kviečia poruotis pateles. Elniai baubti pradeda rugpjūtį ir liaujasi su lig rudens pabaiga, tačiau intensyviausiai tuoktuvių „dainas“ traukia būtent rugsėjo mėnesį. Valstybinių miškų urėdija kviečia susipažinti su aistringu, bauginančiu ir miškus drebinančiu elnių baubimu bei kartu su miškininkais šiuos didingus raguočius pamatyti iš arčiau.

Elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos operatorė „Energy cells“ į vieną iš keturių statomų – Utenos baterijų parką jau atgabeno visą reikalingą įrangą. Rugsėjį baterijų kubai ir kita įranga bus sujungta ir pradedama testuoti. Visą energetikos sistemos saugumą didinantį projektą pabaigti ir visus keturis sistemos baterijų parkus įrengti planuojama iki šių metų pabaigos.

Įsigaliojo Komisijos reglamentas (ES) 2021/1199, kuriuo kuriuo ribinė aštuonių pavojų žmonių sveikatai keliančių policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAH) koncentracija naudojamuose gumos granulėse ir mulčiuje turi būti sumažinta iki 20 mg/kg.

Aplinkos ministerija kviečia visus gyventojus, įstaigas ir organizacijas prisijungti prie Europos judumo savaitės, kuri prasideda jau šį penktadienį. Į rugsėjo 16–22 dienomis vyksiančią akciją įsitraukia virš 2 tūkst. miestų iš Europos ir tokių šalių, kaip Japonija, Kosta Rika, Argentina ir pan., prie akcijos jungiasi ir virš 40 Lietuvos miestų. 

Lietuvos miestai jau yra įsigiję 28 proc. reikiamo biokuro kiekio artėjančiam šildymo sezonui. Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, tai yra beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.

Rugpjūtį vykusi aplinkosauginė akcija „Plastikinis maišelis“ parodė, kad gyventojų sąmoningumas auga, jiems tikrai rūpi kuo mažiau teršti aplinką. Atlikus daugiau nei 400 patikrinimų nustatyti tik trys pažeidimai.

Sodininkai bei daržininkai žino, kad alinant tropiniams karščiams, itin svarbu tinkamai laistyti auginamus augalus. Kad ir kaip norėtųsi plieskiant kaitrai saulei šaltu vandeniu atgaivinti sodo bei daržo augalus, specialistai pataria nuo to susilaikyti. Pasak jų, tinkamiausiais laikas karštomis vasaros dienomis laistyti augalus yra itin ankstyvas rytas arba vėlyvas vakaras. Vasara yra tas metas, kai augalai turi būti laistomi daug ir gausiai, nes paviršinis laistymas neduos pageidaujamo rezultato. Kalbai pasisukus apie laistymo darbus, neabejotinai ateina momentas, kai yra būtina pakalbėti apie itin svarbią laistymo sistemų dalį, t. y., laistymui skirtus siurblius.

Aplinkos ministerija ir padidino minimalų pakrantės apsaugos juostų plotį, ir supaprastino pakrančių apsaugos juostų nustatymo procesą. Taip siekiama užtikrinti efektyvesnę paviršinių vandens telkinių apsaugą nuo taršos, pakrančių ekosistemų stabilumą. 

Anglies ūkininkavimas (angl. Carbon farming), galintis svariai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, Lietuvoje dar yra naujiena. Žemės ūkio ministerijoje vykdytas programos „Kurk Lietuvai“ projektas „Anglies kaupimo ūkininkavimo potencialo vertinimas Lietuvoje” atskleidė ne tik tokio ūkininkavimo privalumus, bet ir stabdžius, trukdančius jam įsitvirtinti.