Žvejų ir ruonių konfliktą švelnins ES parama

Lietuvos verslinė žvejyba kasmet patiria nemažų nuostolių dėl jūrų žinduolių ir paukščių padarytos žalos. Šią problemą padeda spręsti ES parama. Žvejai, norėdami gauti kompensaciją už patiriamą žalą, jau nuo lapkričio 28 d. gali teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Jūrų biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas – kompensavimo sistemos už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą sužvejojamiems laimikiams“.

Žvejybos kvotos Kuršių mariose nesumažėjo

Šią savaitę Druskininkuose įvyko bendros Lietuvos–Rusijos komisijos žuvininkystės klausimams nagrinėti 17-ji sesija. Lietuvos delegacijai vadovavo Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorė Zita Duchovskienė, o  Rusijos delegacijai  –  Federalinės žuvininkystės agentūros Mokslo ir mokymo valdybos viršininkas Konstantinas Bandurinas.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos per metus sumažėjo 7,7 proc.

Žemės ūkio produktų supirkimo kainos Lietuvoje spalio mėnesį, palyginti su 2015-ųjų spaliu, sumažėjo 1 procento.

Augalininkystės produktų supirkimo kainos per metus sumenko 9,3 proc., tuo metu gyvulininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 7,2 proc., pranešė Statistikos departamentas.

Vilnius, lapkričio 25 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Programos pakeitimuose – dar daugiau dėmesio kooperatyvams

Žemės ūkio ir kitų ministerijų, žemdirbių savivaldos, nevyriausybinių organizacijų atstovai susirinko į paskutinį šiemet Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo Stebėsenos komiteto posėdį, kuriame pristatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos galutinė vertinimo ataskaita, aptarta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonių įgyvendinimo eiga, diskutuota dėl šios programos pakeitimų, kad kuo daugiau kaimo žmonių galėtų pasinaudoti ES parama.

Šiemet mažėjo kiaulių skerdimo apimtys

Lietuvos įmonėse šiemet sumažėjo kiaulių skerdimo apimtys, bet didėjo kiaulienos kaina.

Sausį-rugsėjį paskersta 580,16 tūkst. kiaulių - 8 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.

Lietuviškos vištos prarado laisvę

Paukščių gripas grėsmingai plinta ES teritorijoje. Kaip praneša ES valstybių atsakingos institucijos, aukšto patogeniškumo (H5N8) paukščių gripas jau plinta ne tik laukinėje faunoje, bet ir skverbiasi į paukštininkystės ūkius.

Paukščių gripas – ūmi, labai užkrečiama liga. Ja užsikrėtę paukščiai būna apatiški, pašiauštomis plunksnomis, pamėlusia oda, nelesa, negeria, sunkiai kvėpuoja, laikosi atokiau nuo kitų sparnuočių. Gripu gali sirgti daugelio rūšių paukščiai. Ligos sukėlėjo šaltinis – sergantys ir persirgę paukščiai, iš kurių organizmo virusas išsiskiria su išmatomis, išskyromis iš kvėpavimo organų, taip pat kartu su kiaušiniais. Persirgę paukščiai virusą platina dar apie du mėnesius. Kadangi liga labai pavojinga, paukščiai negydomi. Jie numarinami ir sunaikinami.

Natūralaus pieno supirkimo kainos pasiekė piką

Natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje pasiekė piką ir iki metų pabaigos turėtų išlikti stabilios. Stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, perdirbėjai spalį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 333 eurus už toną, arba 22,3 proc. daugiau nei rugsėjį.

Moduliacijos lėšos bus kompensuotos visiems pareiškėjams

Šiandien vis pasigirsta įvairiausių kalbų ir klaidingų komentarų apie 2012–2013 m. taikytą nacionalinių išmokų (PNTI) moduliaciją. Žemės ūkio ministerija pažymi, kad dėl pritaikytos PNTI moduliacijos Lietuvos ūkininkams galutiniame rezultate buvo paskirstyta tiek pinigų, kiek ir buvo numatyta biudžete. PNTI dydžiai už remtinus objektus buvo apskaičiuoti remiantis teorine didesne išmokėtina suma, kuomet pritaikius moduliaciją vis tiek išmokama tiek, kiek skirta ir valstybės biudžete, t. y. 2012 m. – 109 mln. Lt, 2013 m. – 117 mln. Lt.

Vaisių ir uogų vyno gamintojams – naujas reglamentas

Lietuvoje yra susidariusi nuomonė, kad geras vynas gali būti gaminamas bet kur kitur, bet ne pas mus. Vyno iš uogų ir vaisių gamintojams Lietuvoje nėra lengva, tenka kovoti su skeptišku požiūriu – esą koks gi vynas ne iš vynuogių. Tačiau kiekvienais metais Lietuvoje tokių vynų vis daugėja, jie sėkmingai skinasi kelią mūsų šalyje ir svetur, todėl atėjo laikas atnaujinti vaisių ir uogų vynų gamybos reikalavimus, pritaikyti juos prie technikos pažangos, gamintojų poreikių ir suderinti su ES reglamentų reikalavimais.

Maisto tiekimo grandinė – atėjo laikas pokyčiams visoje ES?

Geresnis maisto tiekimo grandinės funkcionavimas, o ypač silpniausios jos grandies – ūkininkų – derybinių galių stiprinimas yra ypatingos svarbos klausimas Lietuvai, kurioje daug smulkių ūkių ir vis dar nepakankamai gerai išvystyta kooperacija. Šiandien Briuselyje vykstančiame Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Europos Komisija pristatė galutinę Žemės ūkio rinkų darbo grupės ataskaitą.

Informacija apie vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas 2016 m. spalio mėnesį

2016 m. spalio mėnesį vidutinė natūralaus (4,41 proc. riebumo ir 3,54 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 258,8 Eur už t. Per spalio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 22,2 proc. (2016 m. rugsėjį ji buvo 211,7 Eur už t). Palyginti su praėjusių metų spalio mėn., š. m. spalį natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 17,4 proc. didesnė (2015 m. spalį ji buvo 220,5 Eur už t).

Dėl sistemos gedimo nepriimtas paraiškas galima pateikti iš naujo

Dėl Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) gedimo, lapkričio 3 d. nebuvo galima pateikti paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ekonominei veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.

Valstybės lygio ekstremali situacija dėl AKM gali būti atšaukta

Afrikinio kiaulių maro (AKM) situacija mūsų šalyje yra kontroliuojama, todėl valstybės lygio ekstremali situacija, paskelbta dėl AKM, gali būti atšaukta. Tam pritarta šią savaitę įvykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas posėdyje pateikė informaciją apie 2014–2016 m. AKM situaciją Lietuvoje, apžvelgė ligos atvejų statistiką laukinėje faunoje ir kiaulių laikymo vietose bei AKM paplitimą kitose šalyse, supažindino su taikomomis prevencijos ir kontrolės priemonėmis.

Vaikai pieš savo bendruomenės viziją

Populiarusis respublikinis kaimo vaikų ir jaunimo konkursas „Po tėviškės dangum“ šiemet rengiamas  jau dvyliktąjį kartą. Šiemet konkurso tema bus „Aš – kaimas – bendruomenė 2030“. Jo užduotis yra sukurti savo vietos bendruomenės ateities viziją 2030 metais.

LEADER strategijų startas

Žemės ūkio ministerija sulaukia atskirų kaimo vietovių vietos veiklos grupių (VVG) klausimų bei kreipimųsi dėl vietos plėtros strategijų keitimų ir strategijų įgyvendinimo pradžios.

Lietuvos žingsniai Šilko keliu tampa vis tvirtesni

  Lietuva suinteresuota ilgalaikiu ekonominiu bendradarbiavimu su Kinija ir draugiškų santykių tarp įvairių institucijų plėtojimu. Pastarieji metai žymi naują Lietuvos ir Kinijos santykių lygmenį – vis dažnesni tapo aukščiausio lygio susitikimai tarp abiejų šalių pareigūnų, duodantys puikių rezultatų. Lapkričio 7 d. žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su Kinijos generalinės kokybės priežiūros ir karantino administracijos (AQSIQ) viceministru Sun Dawei aptarti eksporto leidimų klausimų.

Produktų su GMO vartojimas Lietuvoje mažėja

Mūsų šalies rinkoje ir viešojo maitinimo įmonėse maisto produktų su GMO vartojimas ir naudojimas mažėja. Vartotojai įdėmiau skaito etiketes ir renkasi mažiau rizikos keliančius produktus. Lietuvoje galima prekiauti produktais su GMO tik pagamintais iš ES įteisintų augalų veislių.

Kinijoje – istorinis dviejų žemės ūkio ministrų susitikima

„Kinija yra patraukli rinka lietuviškiems maisto produktams, todėl Lietuva sieks ir toliau intensyviai bendradarbiauti su šia šalimi“, – pabrėžė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pirmą kartą Lietuvos žemės ūkio istorijoje įvykusiame susitikime su Kinijos žemės ūkio ministru HanChangfu. Jis puikiai įvertino mūsų šalies darbą bendradarbiaujant su Kinija bei paragino ir toliau būti tokiems aktyviems.

Ūkiniai gyvūnai turi būti ženklinami ir registruojami

Žemės ūkio ministerija primena, kad kiekvienas laikytojas privalo ženklinti, registruoti laikomus ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą. Laikymo vietose privaloma ženklinti ir registruoti esančius galvijus, bizonus, azijinius buivolus, avis, ožkas, arklinių šeimos gyvūnus ir kiaules (kiaulės ženklinamos tik perkeliant), tvarkyti jų apskaitą. Siekdamas valstybės paramos, laikytojas privalo registruoti ir kitus laikomus ūkinius gyvūnus.

Lietuviai po truputį atranda moliūgus

Vitaminų ir mineralų gausa pažymintys moliūgai po truputį atranda kelią ir į lietuvių virtuves. Tai  lengvai virškinama daržovė, ypač naudinga sergantiems inkstų ir kepenų ligomis. 2016 m. šalyje deklaruota 61,74 ha moliūgų pasėlių. Moliūgas nėra įnoringa daržovė, todėl puikiai auga bet kur. Lietuvos klimatas jų auginimui irgi ganėtinai palankus.

Prarūgusios „Kėdainių konservų fabriko“ pupelės bus sunaikintos

Žemės ūkio ministerija nurodė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) atlikti visų „Kėdainių konservų fabriko“ produktų, tiekiamų nepasiturintiems asmenims, patikrą, ar jie atitinka saugumo ir kokybės standartus.

VMVT aptikus nekokybiškas „Kėdainių konservų fabriko“ konservuotas pupeles, Žemės ūkio ministerija ragina kuo greičiau išsiaiškinti nekokybiškos produkcijos atsiradimo priežastis, o reikalui esant – atlikti kompleksinį šio fabriko patikrinimą.

Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse

Nuo lapkričio 2 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse. Paraiškas galima teikti iki gruodžio 16 d. Šiam paraiškų priėmimui skirta 3 mln. Eur.

Pagal šią priemonę parama teikiama ne žemės ūkio veiklai pradėti. Tiesa, ne visos veiklos yra remiamos.

Ruonių padaryta žala žvejams bus atlyginta

Lietuvos žvejai kasmet skaičiuoja nuostolius dėl jūrų žinduolių ir paukščių padarytos žalos. Į žvejų tinklus pakliūna žiemojantys paukščiai, nuostolių pridaro tinklus ir kitus žvejybos įrankius sudraskantys ruoniai. Visa tai sumažina žvejų laimikį ir atneša didelių nuostolių verslinei žvejybai. Šios problemos neįmanoma išspręsti vien pačių žvejų pastangomis, todėl reikalinga papildoma parama. Siekdama atlyginti žvejų patiriamą žalą, Žemės ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Jūrų biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas – kompensavimo sistemos už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą sužvejojamiems laimikiams“.

Šalies poreikiams morkų pakaks

 

Morkų auginimas jau daugybę metų nepraranda savo populiarumo. Tai daržovė, kurios maistine verte ir vitaminų gausa neabejoja niekas. Studijos parodė, kad morkos ne tik valo kraują, šalina toksinus, bet ir subalansuoja medžiagų apykaitą. 2016 m. Lietuvoje deklaruoti 741,22 hektarai morkų plotų. Tai net 13,74 proc. (89,54 ha) daugiau nei ankstesniais metais.

Armėnija labai vertina Lietuvos patirtį žemės ūkio srityje

 

Lietuva ir Armėnija tęsia dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityse –praėjusią savaitę žemės ūkio viceministro Ginto Sauliaus Cironkos vadovaujama delegacija lankėsi Armėnijoje. Vizito metu buvo  apibendrinti pasiekti rezultatai, perteikiant Lietuvos patirtį tokiose svarbiose Armėnijai žemės ūkio srityse kaip gyvulininkystė ir gyvulių veislininkystė, žuvininkystė, ekologinių žemės ūkio produktų gamyba ir ekologinio sertifikavimo sistemos sukūrimas, ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių konsultavimas, taip pat numatytos ateities bendradarbiavimo galimybės.

Armėnija labai vertina Lietuvos patirtį žemės ūkio srityje

Lietuva ir Armėnija tęsia dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityse –praėjusią savaitę žemės ūkio viceministro Ginto Sauliaus Cironkos vadovaujama delegacija lankėsi Armėnijoje. Vizito metu buvo  apibendrinti pasiekti rezultatai, perteikiant Lietuvos patirtį tokiose svarbiose Armėnijai žemės ūkio srityse kaip gyvulininkystė ir gyvulių veislininkystė, žuvininkystė, ekologinių žemės ūkio produktų gamyba ir ekologinio sertifikavimo sistemos sukūrimas, ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių konsultavimas, taip pat numatytos ateities bendradarbiavimo galimybės.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode