Sprogimas

Gruodžio 8-oji – pasibaigė Šv. Juozapo metai

pasibPopiežius Pranciškus prieš metus, 2020 m. gruodžio 8 d., Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną, paskelbė Šv. Juozapo metus, kurie pasibaigė šį trečiadienį, gruodžio 8-ąją.

Bažnyčia visame pasaulyje per pastaruosius dvylika mėnesių kartu su Dievo Gimdytoja Marija minėjo ir kitą svarbų išganymo istorijos veikėją, Marijos sužadėtinį šv. Juozapą – „nepastebimą savo kasdieniu, diskretišku ir paslėptu buvimu, kartu užtarėją, pagalbininką ir vadovą sunkiomis akimirkomis“, kaip rašo popiežius apaštališkajame laiške Patris corde.

Popiežius Pranciškus prieš metus, 2020 m. gruodžio 8 d., Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną, paskelbė Šv. Juozapo metus, kurie pasibaigė šį trečiadienį, gruodžio 8-ąją.

Prieš metus, Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną, sukako lygiai 150 metų nuo šv. Juozapo paskelbimo visuotinės Bažnyčios globėju. Ta proga popiežius Pranciškus apaštališkajame laiške Patris corde pasidalijo asmeniniais apmąstymais apie šv. Juozapą – „ypatingą asmenį, tokį artimą kiekvienam iš mūsų savo žmogiškumu“, ragino visus tikinčiuosius „ugdyti meilę šiam didžiam šventajam, kad būtume paskatinti melsti jo užtarimo, sekti jo dorybėmis ir jo uolumu“.

Popiežius ypač atkreipė dėmesį į žmones, kurie pandemijos laikotarpiu, kaip šv. Juozapas, „nesėdami panikos savo kantriu ir atsakingu darbu mus moko vilties – gydytojai, slaugės ir slaugai, maisto parduotuvių darbuotojai, sergančiųjų prižiūrėtojai, transporto darbuotojai, policininkai, savanoriai, kunigai, vienuolės ir daugybė kitų, supratusių, kad niekas negali išsigelbėti vien savo jėgomis. Kiek tėvų, motinų, senelių, mokytojų mažais kasdieniais gestais padeda vaikams iškęsti dabartinę krizę, priderinti prie reikalavimų kai kuriuos įpročius, drąsina žvelgti į priekį ir moko maldos. Kiek žmonių meldžiasi, padeda kitiems ir aukojasi visų labui. Šv. Juozapas mums primena, kad žmonės, kurie atrodo gyvenantys slaptoje arba yra „antraeiliai“, atlieka neprilygstamą vaidmenį išganymo istorijoje. Jie visi nusipelno pripažinimo ir dėkingumo žodžio“, – rašė popiežius.

Nekaltai Pradėtoji Marija – Bažnyčios žaižaruojanti žvaigždė 

Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės data – gruodžio 8-oji – primena daug svarbių Bažnytinio gyvenimo įvykių. Reikšmingas sutapimas, kad abu Vatikano susirinkimai yra susiję su šios iškilmės data ir, iš dalies, su palyginti neseniai paplitusiu nauju pamaldumu į šv. Juozapą.

1869 metais Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną popiežius pal. Pijus IX atidarė Vatikano I susirinkimą ir po metų, patenkinęs kai kurių susirinkimo tėvų prašymą, Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną paskelbė šv. Juozapą Visuotinės Bažnyčios globėju.

Beveik po šimto metų, 1962 m. Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną, popiežius šv. Jonas XXIII užbaigė pirmąją Vatikano II susirinkimo sesiją. Jis šia proga patikino, jog „naudinga susimąstyti apie šiuos laiko sutapimus, nes jie leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog Marija žaižaruoja kaip žvaigždė didžiuosiuose Bažnyčios gyvenimo įvykiuose ir ją motiniškai palydi“. Beje, popiežius Jonas dar neprasidėjus jo sušauktam Vatikano II susirinkimui, jį pavedė Šv. Juozapo globai ir apie tai pranešė apaštališkajame laiške Le voci.

Jis priminė visų pastarojo šimtmečio popiežių, nuo Pijaus IX iki Pijaus XII, mokymą apie šv. Juozapą, pakartojo Pijaus XI žodžius: „Juozapo asmuo ir misija praėjo tyliai, dėl nuolankumo liko beveik nepastebėta ir nepažinta, tačiau buvo lemta, kad ši tyla, tik daug vėliau apšviesta, virstų galingu šauksmu, balsu ir amžina šlove“. Popiežius šv. Jonas XXIII meldė šv. Juozapą, Protector universalis Ecclesiae, kad visuomet būtų mums globėju: „Tavo vidinės ramybės ir tylos, darbštumo ir maldos, tarnystės šventajai Bažnyčiai dvasia tebūna mums paskatinimas ir pradžiuginimas vienybėje su tavo palaimintąja Sužadėtine, mūsų Nekaltai Pradėtąja Motina, stiprioje ir švelnioje Jėzaus meilėje“, – parašė šv. Jonas XXIII.

Sutapimai, apie kuriuos užsiminė popiežius Jonas, tęsiasi iki mūsų laikų. 1965 m. popiežius šv. Paulius VI Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną uždarė Vatikano II susirinkimą ir tą pačią dieną paskelbė aštuonias didžiąsias Susirinkimo žinias: vargstantiesiems, ligoniams ir kenčiantiesiems; susirinkimo tėvams, darbininkams; akademikams ir mokslininkams, valdantiems, jaunimui, moterims ir menininkams.

1975 metais šv. Paulius VI Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną pasirašė apaštališkąjį paraginimą Evangelii nuntiandi. Jame šv. Paulius VI rašė, kad apibendrinant Vatikano II susirinkimo – anuomet vadinto Didžiuoju sinodu – tikslus, galima sakyti, kad iš tiesų jis buvo tik vienas: „padaryti, kad XX amž. Bažnyčia sugebėtų vis tinkamiau skelbti Evangeliją XX amžiaus žmonijai“. Paulius VI dokumente išsakė prašymą, kad „Marija, kuri Sekminių rytą savo malda vadovavo Šventosios Dvasios veikimu pradėtam evangelizavimui, būtų Evangelizavimo žvaigždė, nuolat atnaujinamo evangelizavimo, kurį Bažnyčia, būdama klusni Viešpaties siuntimui, turi plėsti ir įgyvendinti, ypač dabartiniais sunkiais, tačiau vilties kupinais laikais“.

2015 m. popiežius Pranciškus, Vatikano II susirinkimo uždarymo penkiasdešimtųjų metinių proga, Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną, Romoje iškilmingai pradėjo Gailestingumo metus.

Popiežius Pranciškus per Mišias, atidarant Šventąsias duris, kalbėjo apie Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės išreiškiamą Dievo meilės didybę:

„Dievas ne tik atleidžia nuodėmę, bet ir Marijos atveju net užkerta kelią gimtajai nuodėmei, būdingai kiekvienam į šį pasaulį ateinančiam žmogui. Dievo meilė yra pirmesnė, užbėganti už akių ir gelbėjanti. Nuodėmės istorijos pradžia Rojaus sode panaikinama gelbėjančios meilės planu. Pradžios knygos žodžiai atspindi kasdienę mūsų asmeninės egzistencijos patirtį. Nuolatos jaučiame pagundą nepaklusti, pasireiškiančią noru planuoti savo gyvenimą nepriklausomai nuo Dievo valios. Būtent toks žmogaus gyvenimą persmelkęs priešiškumas verčia jį priešintis Dievo planui. Tačiau nuodėmės istorija suprantama tik atleidžiančios meilės šviesoje. Nuodėmė suvokiama tik tokioje šviesoje. Jei viskas būtų palikta nuodėmei, būtume beviltiškiausi iš kūrinių, tačiau pažadėtoji Kristaus meilės pergalė visa įtraukia į Tėvo gailestingumą. Dievo žodis nepalieka dėl to jokių abejonių. Nekaltai Pradėtoji Mergelė mums iškiliai liudija šį pažadą ir jo išsipildymą“. (SAK / Vatican News)

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode